Šiame XXI a. sunku savo kasdienybę įsivaizduoti be įvairių išmaniųjų technologijų. Išmanieji telefonai, televizoriai, automobiliai, kurie gebą važiuoti be vairuotojo, kartais net išmanieji namai, kuriuose pilną buitį lengvinančių funkcijų.
Metas pakalbėti apie socialinius tinklus. Daugelis savo rytą pradeda peržvelgdami „Facebook“ arba „Instagram“ naujienas, kai kurie patys aktyviai dalyvauja socialinių tinklų gyvenime ir kelia įvairų turinį apie save ar aplinkui vyraujančia kasdienybę. Lyg ir nieko blogo? Tačiau šiuo metu vis dažniausiai galime išgirsti, jog socialiniai tinklai sukelia priklausomybę.
Ši problema ganėtinai „jauna“, todėl mokslininkai šiuo metu aktyviai tiria šią problematiką. Dažnai moksliniuose straipsniuose galime išvysti išvadas, jog socialiniai tinklai tikrai sukelia priklausomybę ir psichinės sveikatos problemas.
Kaip atsiranda priklausomybė socialiniams tinklams?
Naršant įvairiuose programėlėse ar internetinėse platformose žmogus patiria teigiamus jausmus, todėl mūsų smegenyse plūsteli dopaminas, neuromediatorius išsiskiriantis tada, kai yra jaučiami malonūs pojūčiai. Įkelta nuotrauką į „Facebook“ ar „Instagram“, kiekvienas „like“ paspaudimas iš kitų žmonių tik didina dopamino išsiskyrimą, todėl tai pamažu ir virsta priklausomybę.
Kas nutinka žmonėms turintiems socialinių tinklų priklausomybę?
- Žema savigarba. Manymas, jog kitų gyvenimas yra geresnis nei jų.
- Didėja izoliacija ir vienatvė.
- Nerimas ar depresija.
- Gali atsirasti baimės jausmas, jog praleidžiame informaciją ar įvykius, kurie galėtų pagerinti gyvenimą (angl. FOMO).
- Sutrinka miegas, ypač jeigu socialiniais tinklais naudojamės prieš užmiegant.
- Mažėja fizinis aktyvumas.
- Prastėja pažymiai ar darbo rezultatai.
- Atitolstame nuo santykių su kitais žmonėmis realiame pasaulyje.
- Sumažėja gebėjimas užjausti kitus.
Taigi, matydami šiuos neigiamus padarinius, pastebime, jog jie turi įtakos tiek asmeniniam žmogaus gyvenimui ir erdvei, tiek ryšiui su aplinkiniais.
Kaip atpažinti ar turite socialinių tinklų priklausomybę?
Svarbu atkreipti dėmesį į savo kasdienybės įpročius, tačiau pastebima, jog reiktų sunerimti, jeigu socialiniais tinklais naudojamės mokykloje, universitete ar darbe, vietoj to, kad studijuotumėme ar dirbtumėme, valgydami pietus ar vakarienę su šeima ar draugais. Taip pat, jeigu jaučiame dirglumą ar irzlumą ilgesnį laiką neprisijungę prie socialinių tinklų turinio.
Galbūt metas atsijungti? Vis dažniau populiarėja draugų susibūrimai, kurių metu visi turi palikti išmaniuosius telefonus vienoje vietoje ir pasiimti juos tik išsiskirstant. Taisyklė „jokio telefono“ valgant vis dažniau atsiranda ir daugelio mūsų šeimose. Mes patys galime tai reguliuoti ir galbūt pamatyti pasaulį, kuris tikrai yra pilnas spalvų ar geriau pažinti mus supančius žmones.