Vanduo – svarbus mūsų sveikatai

     Norėdami būti sveiki turime ne tik atkreipti dėmesį į savo mitybą ar padidinti fizinį aktyvumą, bet ir nepamiršti vandens mūsų kasdienybėje. Pastebima, jog nemažai žmonių žino kiek apytiksliai reiktų išgerti vandens per dieną, tačiau nežino kokia jiems būtų iš to nauda ir tiesiog neturi šio įpročio neturi.  Metas keistis!  

Vandens nauda žmogaus organizmui

Neveltui sakoma, kad vanduo yra gyvybės šaltinis. Jis nepamainomas mitybos komponentas, mat gyvybiniai procesai gali vykti tik tuomet, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Vanduo sudaro didžiausią žmogaus organizmo dalį – apie 60-70 procentų. Vandens nauda mūsų organizmui yra didžiulė – jame vyksta visos biologinės reakcijos, vanduo perneša svarbiausias medžiagas į ląsteles, t.y vitaminus, mineralus ir gliukozę, pašalina iš organizmo jau nebereikalingas medžiagas, reguliuoja kūno temperatūrą, dalyvauja biocheminiame skaidyme, kai mes valgome transportuoja maistines medžiagas,  sutepa sąnarius, taip pat reikalingas mūsų akims, smegenims ir stuburo smegenims. Vis dažniau galime perskaityti ir mokslinių straipsnių, kuriuose atrandama sąsaja tarp padidėjusio vandens vartojimo ir mažėjančio kūno svorio, ypač jeigu prieš tai buvo gausus saldintų gėrimų vartojimas.

Kas nutinka, kai organizmui pradeda trūkti vandens?

  • Lengvi simptomai: pirmiausia mes pajaučiame troškulį, pradeda džiūti burna, liežuvis gali tapti sausas ar net pabrinkęs, galime pajausti silpnumą ar galvos svaigimą.
  • Sunkesni simptomai: širdies virpėjimas, drebėjimas ar „permušimai“, vangumas, sumišimas, sąmonės pritemimas, alpimas, ženkliai ar visai dingęs prakaitavimas, sumažėjęs šalpimo kiekis arba šlapimas tampa koncentruotas tamsiai geltonos ar net rusvos spalvos.

Intesyvus ir greitas kūno skysčių praradimas vadinamas dehidratacija. Šio proceso metu kūno ląstelės ir audiniai netenka daugiau vandens negu gauna geriant. Mūsų organizmas natūraliai kasdien praranda vandens kvėpavimo metu (iškvėpiant), su prakaitu, šlapinantis ar tuštinantis. Kartu su vandeniu prarandami nedideli druskų kiekiai (natrio, kalio, kalcio, magnio ir kt.) Vystantis dehidratacijai organizmui būtinų mineralinių medžiagų kiekis irgi laipsniškai mažėja.

Svarbu nepamiršti, kad intesyvus sportas ar aukšta aplinkos oro temperatūra skatina prakaitavimą su kuriuo netenkame ir mineralinių medžiagų, todėl skysčių turime išgerti daugiau nei įprastai. Taip pat tinka mineralizuotas ar silpnos mineralizacijos natūralus mineralinis vanduo (be angliarūgšties).

Reikalingas vandens kiekis per parą

Per dieną rekomenduojama išgerti 6-8 stiklines arba 1,5 – 2l  vandens, tai yra apytikslė rekomendaciją, kurią galime daug kur išgirsti. Tačiau visi mes esame skirtingu sudėjimų, svorių, todėl kiekvienas galime pasiskaičiuoti individuoliai savo paros vandens poreikį pasinaudodami šią formulę:

Kūno masė (kg) x 0,03 (30ml)

Pavyzdys:  80 x 0,03 = 2,4 l/d

Skysčiai, kurių reiktų vengti karštą vasaros diena

Kai oro temperatūra aukšta patartina vengti alkoholinių gėrimų, kadangi alkoholis padidina vandens pasišalinimą iš organizmo. Be to, alkoholis susilpniną gebėjimą pajusti ankstyvus dehidratacijos ar organzimo perkaitimo simptomus, taip pat nerekomenduojama ir saldintų gėrimų ar skysčių turinčių kofeino.

Patarimas: siekiant padidinti išgeriamojo vandens kiekį per dieną reiktų jį ir turėti visada šalia savęs, todėl pats metas įsigyti gertuvę. Jeigu įprasta gertuvė su pripildytu vandeniu jums atrodo nuobodžiai pasitelkite savo fantazija ir susikurkite gaivius vandens ir vaisiu koktelius. Spalvų ir papildomų skonių lengvai gali suteikia citrina, įvairios uogos, mėtos lapeliai, apelsinas, greipfrutas ir pan.

Facebook
Twitter
LinkedIn