Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Psichikos sveikata

 


ATMINTINOS DIENOS


  • Balandžio 2 d. Pasaulinė autizmo diena
  • Rugsėjo 10 d. Pasaulinė savižudybių prevencijos diena
  • Spalio 1 d. Europos depresijos diena
  • Spalio 10 d. Pasaulinė psichikos sveikatos diena
  • Lapkričio 25 d. Pasaulinė kovos prieš prievartą diena

STRAIPSNIAI


Kaip elgtis, kai vaikai reiškia stiprias emocijas?
Tėvų grupinėse konsultacijose, kurias šiuo metu vedu, vaikų emocijų valdymo tema yra kone dažniausia ir problematiškiausia daugeliui. Vis iškyla pertraukėlių (angl. time-outs) ir jose naudojamų nusiraminimo kėdučių ar laiptelių tema. Tėvai klausia, ar jas naudoti yra gerai, ką daryti, jei neveikia, kokios alternatyvos. Taigi, nutariau apie tai parašyti. Pertraukėlė, kaip drausminimo ir nu(si)raminimo būdas yra gan populiari priemonė, apie jų efektyvumą rašo populiarūs žurnalai, laidos, kalba kai kurie vaikų auklėjimo „autoritetai“...
 

Trys nemokamos programėlės telefone psichoemocinei savijautai gerinti
Trys nemokamos programėlės Jūsų išmaniuosiuose telefonuose gali tapti atokvėpio oazėmis streso kupinose dienose ar akistatoje su panikos atakomis. Susipažinkite su jomis, kas dar nespėjpte. Tai profesionalių psichikos sveikatos ekspertų (psichologų, psichiatrų, mokslininkų ir kt.) bendradarbiavimo vaisiai, skirti visuomenės psichikos sveikatos stiprinimui...
 

 

Šiuolaikinės informacinės technologijos ir mažų vaikų sveikata 
Vakarų Europos šalyse ir JAV bei Australijoje atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad ekranus turinčių informacinių technologijų (IT) ar elektroninių medijų prietaisų naudojimas mažų, ikimokyklinio amžiaus, vaikų tarpe išaugo ir tokia tendencija stebima nepriklausomai nuo šeimos socioekonominio statuso. Didėjant išmaniųjų technologijų prieinamumui, auga ir tėvų bei specialistų poreikis suprasti technologijų daromą įtaką vaikų sveikatai ir gerovei. Kiekviena šalis – dėl kultūrinių, socialinių ir kitų skirtumų – turėtų turėti tos šalies moksliniais tyrimais grįstas rekomendacijas. 2017 – 2018 metais atliktas mokslinis tyrimas „Šiuolaikinės informacinės technologijos ir mažų vaikų sveikata“. Tyrimą atliko Vilniaus universiteto mokslininkų grupė...

Eilinė tiesa apie emocinį valgymą
Jei tai, ką paprastai vadiname teigiamomis emocijomis (meilė, laimė, dėkingumas, malonumas, entuziazmas, pasididžiavimas, optimizmas ir pan.), yra susiję su saugumo, priklausymo poreikių patenkinimu, galimybėmis valdyti / kontroliuoti savo mintis, žinias, jausmus, supančias situacijas ir pan., tai neigiamos emocijos dažnai yra susijusios su šių poreikių nepatenkinimu ir patiriama bejėgyste suvaldyti ar sukontroliuoti save, savo jausmus, mintis, situacijas, kuriose iškyla nuo mūsų nepriklausančios kliūtys. Neigiamas emocijas neretai sukelia realaus arba įsivaizduojamo pavojaus jutimas, nemalonių situacijų suvokimas kaip nuobaudos, praradimai...

Miegas - kūną ir sveikatą jungianti gija. Kaip ją stiprinti?
Sunku užmigti? Dažnai naktį prabundate? Atsikeliate nepailsėję? Visa tai vargina daugiau nei tris naktis per savaitę? Jei, skaitydamas šiuos klausimus, pritariamai linksite, o dieną jaučiate nuotaikų kaitą, esate dirglus, išsiblaškęs, stokojate kūrybiškumo ar pastebite, kad įprastas problemas tampa spręsti vis sunkiau, tam prireikia vis daugiau laiko ir pastangų, galbūt tai Jūsų prasto miego padariniai, pažįstami šimtams tūkstančių mūsų šalies gyventojų? Mokslininkai pastebi, kad silpnesnė emocijų kontrolė, nepakantumas frustracijoms, sustiprėjęs nekantrumas, didesnė priešiškumo raiška ir pyktis yra susiję su miego trūkumu, o geras miegas...
 

Psichikos ir elgesio sutrikimų skaičius auga
Per 2016 m. 17,8 tūkst. vaikų iki 10 metų, 8,5 tūkst. jaunuolių iki 18 metų, 41,2 tūkst. suaugusiųjų iki 64 m. ir 21 tūkst. vyresniosios kartos atstovų išgirdo naujas psichikos ir elgesio sutrikimų diagnozes. Stebint ankstesnių metų tendencijas šie skaičiai auga.Vienas iš veiksnių, labiausiai veikiantis suaugusių asmenų psichinę sveikatą, yra stresas, psichologinis arba emocinis diskomfortas, jis neretai patiriamas darbe. Ketvirtadalio šalies įmonių (transporto, statybų, viešbučių, restoranų, švietimo, sportinės-kultūrinės, poilsio veiklų), kuriose dirba 27 proc. visų mūsų šalies gyventojų, mikroklimatas vertinamas kaip neigiamas arba prastas...
 

Sąmoningumas - prevencija prieš depresiją
Depresija – tai liga, kurios nė vienas iš mūsų nesirenkame sąmoningai. Ankstesniuose straipsniuose kalbėjome, kokiu mastu ir kokiais požymiais pasireiškia ši liga, o šiandien pabandysime atskleisti kuo daugiau depresijos atsiradimo priežasčių, iš kurių dalį galime sąmoningai mažinti ar visiškai pašalinti. Taip jau yra, kad skubėdami ir bėgdami savo kasdienių rūpesčių keliu neretai pamirštame pasirūpinti ne tik savo emocine gerove, bet ir tinkamai patenkinti fiziologinius poreikius, t.y. neskiriame pakankamai dėmesio savo kokybiškam poilsiui, miegui, valgome nepakankamai maisto, kuriame gausu B, D grupės vitaminų...
 
Už mūsų šalies gyventojų destruktyvaus elgesio, nukreipto į pačius save, statistikos slepiasi graudulingas liūdesys. Faktas, kad savižudybės pagal paplitimą yra antroji visų mirčių priežastis, išduoda, kiek daug žmonių likimų yra už šių iš pirmo žvilgsnio ,,paprastų, nereikšmingų“ skaičių. Už šių skaičių – mūsų mylimi, mums brangūs, reikalingi žmonės ir tie, kuriems ne visada surandame akimirką. Minutėlę dėmesio, šilto žvilgsnio, apkabinimo, bendro arbatos puodelio ar klausimo ,,Kaip tu jautiesi?“ Šiandienos žmogus, kuris realiai sau kelia klausimą ,,Būti ar nebūti?“, gyvenime jaučiasi tarsi bulius koridoje, ne savo...
 
 Kaip prižiūrėti savo psichinę sveikatą?
Kai kurie žmonės psichinę sveikatą vadina „emocine sveikata,“ arba „savijauta,“ kuri yra lygiai taip pat svarbi kaip ir fizinė sveikata. Mes visi esame veikiami išorinių veiksnių, kurie trikdo mūsų pusiausvyrą ir sukelia stresą. Dažniausiai stresas praeina, tačiau nežinant kaip efektyviai išlaikyti gerą psichologinę būseną ir susidoroti su stresu, per laiką galime smarkiai pakenkti savo organizmui. Nei vienas nėra apsaugotas nuo streso sukeliamų komplikacijų. Saugokite savo psichinę sveikatą: išmokite atpažinti savo emocines būsenas ir tikslingai spręsti problemas, kad išsaugotumėte psichologinę pusiausvyrą...
 

Stresas ir jo valdymo būdai
Stresas yra vidinė reakcija į įvykius ir aplinkybes, kuriuos yra susijusios su pakitimais mūsų gyvenime. Streso priežastys gali būti tiek išorinės pvz.: egzaminai, didelis namų darbų krūvis, testo neišlaikymas, pramiegojimas, darbo netekimas, patekimas į avariją, pavėlavimas į klasę, susipykimas su šeimos nariais/draugais ir pan., arba vidinės pvz.: fiziologiniai mūsų kūno pokyčiai (ligos, traumos, prasta fizinė forma), per dėtas jaudinimasis, negatyvus mąstymas ar nerealistiniai/ per  aukšti reikalavimai sau...
 

Pasikalbėkime apie depresiją 

Visame pasaulyje depresija yra diagnozuota daugiau nei 300.000.000 žmonių. Nors depresija serga įvairaus amžiaus asmenys, su ja kiek dažniau susiduria moterys nei vyrai. Depresijos atsiradimas vienaip ar kitaip paženklina visas žmogaus gyvenimo sferas: karjerą, šeimą, socialinius santykius tad būtina pažinti šią ligą. Depresijos atsiradimui įtakos turi daugelio biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių sąveika. Ji pasižymi glaudžiu ryšiu su fizine sveikata t.y. depresija gali atsirasti ir dėl lėtinių ligų, cukrinio diabeto, širdies, kraujagyslių lygų. 

Atsipalaidavimo praktika
15–20 min. giluminio atsipalaidavimo tolygu 2–3 val. geros kokybės miego. Tai ypač svarbu šiandieninėje visuomenėje, kadangi neretai žmogus taip išsenka, kad nesijaučia pailsėjęs ir po visos nakties miego – organizmas neatsigauna, kamuoja nuovargis, prasta koncentracija, bloga nuotaika. Žmogaus savijautą lemia mintys, elgesys ir emocijos. Visi šie elementai turi įtakos vienas kitam. Pavyzdžiui, pakeitus mintis, keičiasi tiek mūsų emocijos, jausmai, tiek elgesys. Jei pradėsime taikyti atsipalaidavimo technikas, iš pagrindų galėsime pakeisti savo būseną. Gyvendami pagal įprastą mąstymo ir elgsenos modelį, negalime...

Kaip pailsėti atostogų metu?
Vasaros atostogos - tai metas pelnytai užtarnautam ir taip lauktam poilsiui. Dažniausiai nekantraujame, kada bent trumpam galėsime pamiršti darbo rūpesčius ir pagaliau atgauti jėgas, tačiau dažnai atostogos taip ir praeina nespėjus nei reikiamai pailsėti, nei mintimis atsiriboti nuo darbo įtampos. Būtina išmokti tinkamai atsipalaiduoti, kad išnaudojus visą atostogų laikotarpį kupini naujų jėgų grįžtume į darbą. Įpratus prie kasdieninės įtampos, nuolat užsiėminėjant vis kokia nors veikla, atrodo yra nenatūralu nieko neveikti. Atėjus atostogoms...
 

Depresija ar tik bloga nuotaika?
,,Man depresija“  šiais laikais yra dažnai naudojama sąvoka vos pajuntama prasta nuotaika. Tačiau svarbu atskirti šiuos du terminus. Depresija nėra tiesiog geros nuotaikos nebuvimas – tai yra rimtas psichologinis sutrikimas, kuris gali ženkliai sumažinti žmogaus gyvenimo kokybę. Dažniausiai depresija pasireiškia itin slogia nuotaika ar sumažėjusiu įprastinių veiklų domėjimusi ilgiau nei dvi savaites. Taip pat žmogus nebegali įprastai funkcionuoti savo socialinėje, darbo arba akademinėje aplinkoje. Anksčiau dominusios veiklos ir užsiėmimai staiga tampa visai nebeįdomios, o prasta nuotaika išlieka didžiąją dienos dalį...

Garbus amžius ir depresija
Siekiant užtikrinti vyresnio amžiaus žmonėms gerą gyvenimo kokybę, būtina atkreipti dėmesį ir į mitybą, rinktis tinkamus produktus. Pagyvenusių žmonių medžiagų apykaita sulėtėja, mažėja organai, keičiasi kūno sudėtis, žmogus pasunkėja apie 2-7 kg, todėl natūraliai mažėja fizinis aktyvumas. Dėl šių priežasčių pagyvenusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms energijos reikia mažiau nei jauniems, tačiau maisto poreikis dažniausiai išlieka toks pat. Atsiranda klausos ir regos sutrikimų, virškinimo problemų, ypač dažnas vidurių užkietėjimas, gali atsirasti fizinė ar psichologinė negalia. Kyla rizika atsirasti mitybos nepakankamumui, taip pat...

Savižudybių prevencija: kaip atpažinti savižudybės riziką, ką daryti ir kur kreiptis pagalbos
Dažniausiai žmogus nenori mirti, užuot jis nori, kad skausmas liautųsi – jis neturi su kuo pasikalbėti, kam išsipasakoti ar tiesiog nežino ką daryti ir kur kreiptis. Todėl, vien tik įtarus, kad artimasis turi ketinimų žudytis, pasikliauk savo intuicija ir atvirai išreikšk savo nerimą. Būtinai daryk tai tuoj pat! Nors ir į menkiausią įtarimą, kad artimasis yra pavojuje turi būti atsižvelgiama rimtai. Negalima ignoruoti ženklų, rodančių, jog žmogus kenčia, jaučia neviltį, liūdesį, vienišumą bei išgyvena traumą, artimojo netektį. Jei jūs pats jaučiatės vienišas...

Šventinio laikotarpio stresas- kaip apsaugoti save?
Didžiosios metų šventės yra laukiamos daugelio žmonių — tai stebuklingas metas, kada galime suartėti su artimaisiais ir draugais, kartu atšvęsti bei su nekantrumu laukti ateinančių Naujųjų metų. Tačiau tai yra ir laikotarpis galintis sukelti nemažai įtampos, nerimo ir streso. Pradedame rūpintis dovanomis, galvojame apie ateinančių švenčių patiekalus, kuriuos turėsime paruošti, rūpinamės namų švara bei dekoravimu. Tai tik dalis įsipareigojimų, kuriuos turime padaryti prieš šventes, o ir įprasti kasdieniai rūpesčiai niekur nedingsta, tad nenuostabu, kad daugeliui tai ne tik džiugus, bet ir itin varginantis laikotarpis. Ypatingai turėtų susirūpinti...

Ar galima tapti priklausomu nuo cukraus? 
Šiandien daugelis žino apie neigiamą cukraus poveikį organizmui, tačiau vertėtų suprasti, kodėl saldūs produktai taip geidžiami ir kas nutinka juos ragaujant. Suvalgius maisto, turinčio daug cukraus, smegenyse suaktyvėja zonos, atsakingos už malonumo ir laimės jausmą, todėl pasilepinus vienu saldainiu dažnai būna sunku sustoti, nes jų norisi daugiau. Būtent todėl cukraus ypatingai norisi stresiniais gyvenimo momentais, kada yra liūdna, jaučiamės vieniši. Kasdien vartojant daug saldžių produktų, smegenys prie to pripranta ir ilgainiui išsivysto vis didesnio cukraus kiekio poreikis, kad būtų jaučiamasi tas pats apdovanojimo jausmas...

Probleminis lošimas. Ką būtina žinoti kiekvienam?
Azartiniai žaidimai gali tapti itin rimtas emocines, fizines, finansines  bei socialinės pasekmes sukeliančios priklausomybės priežastimi. Probleminis lošimas gali paliesti bet kurį, nepriklausomai nuo išsilavinimo, amžiaus, tautybės, lyties, finansinės ar socialinės padėties. Ši priklausomybė paliečia ne tik lošėją, bet ir jo artimuosius, tad yra be galo svarbu suprasti ir atpažinti probleminio lošimo ženklus. Yra klaidingai manyti, kad probleminį lošimą galima sustabdyti vien valios pastangomis. Jeigu asmuo aukoja savo laiką ir pinigus azartiniams lošimams tuo pačiu kenkdamas sau ir kitiems, yra jaučiamas stiprus...

Patarimai kaip užtikrinti vaiko psichinę gerovę 
Kiekvienas vaikas yra skirtingas, tad kiekvienam vaikui yra reikalingos skirtingos praktikos. Kad palaikytumėte sveiką vaiko vystymąsi ir augimą, laikykitės keleto patarimų: Stenkitės praleisti bent truputį laiko tik su savo vaiku kasdien; Sustiprinkite vaiko „AŠ GALIU“ mąstymą; Pasidalinkite savo idėjomis bei mintimis su savo vaiku, paraginkite vaiką būti savarankišku; pasirūpinkite, kad namai būtų saugūs jūsų vaikui; išmokykite tikslų užsibrėžimo; išmokykite vaiką susidoroti su stresu konstruktyviai; išmokykite vaiką atpažinti, įvardinti ir susidoroti su savo jausmais; išmokykite vaiką suprasti kitų jausmus...

Sveiki įpročiai bręsta tik sveikoje šeimoje 
Šeima visą gyvenimą vaidina ypatingą vaidmenį žmogaus gyvenime, tačiau tobulėjant technologijoms ir didėjant darbų krūviams vis mažiau laiko skiriama bendravimui, buvimui kartu. Vaikai, stebėdami savo tėvus, nuolat perima įvairius jų įpročius. Šeimose, kur nepropaguojama sveika gyvensena, nekalbama tokiomis temomis, atžalos mažiau rūpinasi savo sveikata, todėl yra lengviau paveikiami žalingų įpročių, pavyzdžiui, rūkymo ar alkoholio vartojimo, formavimuisi. Svarbu atsiminti, kad mokytis - niekada nevėlu ir geriausias būdas tai daryti – tobulėti kartu su vaikais...

Pasitikėjimas savimi- kaip išugdyti vaiko pozityvų savęs vertinimą?
Pasitikėjimas savimi yra vienas pagrindinių faktorių, lemiančių sėkmę gyvenime. Pasitikėjimo savimi ugdymas yra be galo svarbus vaikų ir paauglių laimei ir sėkmei. Paitikėjimas savimi- tai kaip mes vertiname save, o mūsų elgesys atspindi šį vertinimą. Jeigu gerai vertinate ar didžiuojatės savo vaiku, kad ir už mažą pasiekimą, pasakykite tai. Tėvai dažnai greitai išreiškia savo nepasitenkinimą, bet neretai pamiršta pasveikinti ir pagirti savo vaikus. Vaikas nežino kada jūs mąstote teigiamai apie jį, todėl jam reikia išgirsti, kad didžiuojatės juo. Paprastai vaikai labai gerai atsimena jiems sakytus pagyrimus, ypatingai iš tėvų...

Dėmesys jaunimo psichinei sveikatai
Augdami, bręsdami, ieškodami savo asmenybės realizavimo būdų ir bandydami prisitaikyti prie juos supančio pasaulio jaunuoliai neretai susiduria su įvairiais sunkumais... Kad jaunuolis užaugtų stiprus tiek fiziškai, tiek psichiškai būtinas tėvų ir visos šeimos indėlis, o jo namai, kuriuose jis auga, turi būti saugi tvirtovė.  Tėvai turėtų kasdien bent truputį laiko skirti tik savo vaikui, nuolat dalintis savo idėjomis bei mintimis, kasdien nuoširdžiai pasiteirauti, kaip jam sekasi. Svarbu nuolat stiprinti „AŠ GALIU“ mąstymą ir raginti  vaiką būti savarankišku, siekti užsibrėžtų tikslų. Patariama išmokyti  jauną žmogų su stresu susidoroti...


NAUDINGI FILMUKAI


 

 


KITA NAUDINGA INFORMACIJA


Kur kreiptis pagalbos?

Psichologinės pagalbos tarnyba

Telefono numeris

Darbo laikas

Vaikų linija www.vaikulinija.lt

116 111

Kasdien 11.00-21.00

Jaunimo linija/ www.jaunimolinija.lt

8 800 28 888

Visą parą

Vilties linija, psichologinė pagalba suaugusiems www.kpsc.lt

11 61 23

Visą parą

Pagalbos moterims linija

8 800 66 366

I-V 10.00-21.00

Linija Doverija (pagalba teikiama rusų kalba)

8 800 77 277

I-V 16.00-20.00

Dingusių žmonių šeimų paramos centras

8 800 26 161/ 

8 5 277 3135

I-V 8.00-16.00

Sidabrinė linija garbaus amžiaus žmonėms

8 800 800 20 Visą parą

Tėvų linija

8 800 900 12 I-V 17.00-21.00

-

 

Psichologinė pagalba internetu:

Vaikų linija

Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt

Atsako per dvi dienas

Jaunimo linija

Registruotis ir rašyti svetainėje: http://jppc.lt/draugas

Atsako per tris dienas

Vilties linija

Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt

Atsako per tris dienas

 

Nemokamą tiesioginė psichologinė specialistų pagalbą:

  • VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras (daugiau informacijos – www.kpsc.lt, tel. 41 00 27). Prie Klaipėdos pirminių sveikatos priežiūros centrų prisiregistravusiems ir socialiai draustiems asmenims medicinos psichologų paslaugos yra nemokamos. UAB „Nefrida“ ir UAB „MediCa klinika“ klientams VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro paslaugos neteikiamos, nes šios įstaigos pačios teikia pirmines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas. Norint pasikonsultuoti su psichologu, gydytojo siuntimas nėra būtinas, reikėtų kreiptis į registratūrą telefonu (8 46) 41 00 27 arba atvykus į Centrą. Lankantis VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre tik pas psichologą, medicininė kortelė neužvedama, garantuojamas pateikiamos informacijos konfidencialumas.
  • UAB Nefridos klinika (daugiau informacijos – www.nefrida.lt, tel. 39 70 70);
  • UAB MediCa klinika (daugiau informacijos  www.medicaklinika.lt, tel. 32 34 10);
  • Psichologinė pagalba asmenims, susidūrusiems su onkologinėmis ligomis, bei jų artimiesiems (daugiau informacijos – http://www.onkocentras.lt, tel. +370  684 78 129);
  • BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras (daugiau informacijos – http://www.gerovescentras.lt, tel. 41 21 45);
  • Viešoji įstaiga Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras (daugiau informacijos – http://www.moteriai.lt, tel. 35 00 99);
  • Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba (daugiau informacijos - http://www.klaipedosppt.lt/, tel. (8 46) 342253, (8 699) 10201);
  • DPJC (http://www.dpjc.lt) informuoja apie teikiamas nemokamas psichologines paslaugas:
    • Savitarpio paramos ir savipagalbos grupė suaugusiesiems, išgyvenantiems tarpasmeninių santykių sunkumus (psichologė A. Butkuvienė, būtina registracija, tel. +370 626 83 749);
    • Savitarpio paramos ir savipagalbos grupė suaugusiesiems, patyrusiems netektį, skyrybas ar praradusiems darbą (psichologė, psichoterapeutė Nadiežda Šašilkina, būtina registracija, tel. +370 645 47 708);
    • Asmeninio augimo ir savęs pažinimo grupė suaugusiesiems (psichologė A. Butkuvienė, būtina registracija, tel. +370 626 83749);
    • Individualios konsultacijos pirmadieniais ir trečiadieniais 12–16 val. (psichologė A. Butkuvienė, būtina registracija, tel. +370 626 83 749).

 


VERTA APLANKYTI


Bendradarbiaujame:                   plačiau..