Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Kaip prižiūrėti savo psichinę sveikatą

Kai kurie žmonės psichinę sveikatą vadina „emocine sveikata,“ arba „savijauta,“ kuri yra lygiai taip pat svarbi kaip ir fizinė sveikata. Mes visi esame veikiami išorinių veiksnių, kurie trikdo mūsų pusiausvyrą ir sukelia stresą. Dažniausiai stresas praeina, tačiau nežinant kaip efektyviai išlaikyti gerą psichologinę būseną ir susidoroti su stresu, per laiką galime smarkiai pakenkti savo organizmui. Nei vienas nėra apsaugotas nuo streso sukeliamų komplikacijų. Saugokite savo psichinę sveikatą: išmokite atpažinti savo emocines būsenas ir tikslingai spręsti problemas, kad išsaugotumėte psichologinę pusiausvyrą.

1. Kalbėkite apie savo jausmus - gebėjimas pasidalinti savo jausmais padeda išsaugoti gerą psichinę sveikatą, ypač sunkiu gyvenimo metu.
Savo jausmų išsakymas nėra silpnumo ženklas. Tai yra savęs priežiūros ir sveiko gyvenimo būdo dalis. Kalbėjimas gali būti metodas, padedantis susidoroti su problema, kuri jus kamuoja ilgą laiką. Būti išklausytam padeda pasijusti suprastam ir mažiau vienišam. Tai yra dvejopas procesas, kai atsiveriame, tuo pačiu metu paskatiname atsiverti ir kitus. Ne visada yra lengva žodžiais nusakyti kaip jaučiamės, tad jei negalite savo būsenos nusakyti vienu žodžiu, naudokite daug.

2. Būkite aktyvūs - ekspertai teigia, jog fizinio aktyvumo metu smegenys išskiria chemines medžiagas, kurios padeda žmogui jaustis gerai.
Reguliarus sportavimas ir aktyvus gyvenimo būdas didina pasitikėjimą savimi, padeda koncentracijai, miegui, išvaizdai bei gerai savijautai. Sportas taip pat išlaiko sveikas  smegenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus. Sportavimas nebūtinai reiškia ėjimą į sporto klubą. Pasivaikščiojimas prie jūros, sodininkystė ar net namų ruošos darbai palaiko jūsų aktyvumą. Yra patariama, kad suaugęs žmogus turi būti fiziškai akyvus bent 30 minučių per dieną, penkias dienas per savaitę.  Pasistenkite mėgstamą fizinę veiklą padaryti įprasta dienos dalimi. (Daugiau skaitykite: Fizinis aktyvumas)

3. Taisyklingai maitinkitės - yra stiprus ryšys tarp mūsų suvartojamo maisto ir mūsų savijautos.
Maistas taip pat turi ir ilgalaikį efektą mūsų psichinei sveikatai. Jūsų smegenims, kaip ir kitiems kūno organams, reikia įvairių maistinių medžiagų, kad būtų palaikomas optimalus funkcionavimas. Mityba, kuri yra sveika jūsų kūnui, taip pat yra sveika ir jūsų psichinei sveikatai. (Daugiau skaitykite: Pagrindinės sveikos mitybos taisyklės)

4. Gerkite saikingai - mes dažnai geriame alkoholį, norėdami pagerinti sau nuotaiką. Kai kurie geria, kad susidorotu su liūdesiu ar baime, tačiau gėrimas suteikia tik trumpalaikį efektą.
Kai išgerto alkoholio efektas išgaruoja, jūs jaučiatės blogiau nei prieš tai, kadangi alkoholio sukeliami simptomai įtakoja smegenis ir visą likusį kūną. Gėrimas nėra efektyvi priemonė, padedanti susitvarkyti su jūsų jausmais. Nepaisant žalos, kurią sukelia per didelis alkoholio kiekis, jums taip pat reikėtų vartoti vis didesnį alkoholio kiekį, kad patirtumėte tokį patį greitą trumpalaikį pagerėjimą. Alkoholis neišsprendžia problemų, o jas sukuria. Saikingas, mažo kiekio alkoholio vartojimas nėra žalingas, laikykitės saikingo gėrimo rekomendacijų.

5. Palaikykite ryšį - stiprus ryšys su šeimos nariais ir artimais draugais gali padėti susidoroti su stresu.
Šeima ir draugai padeda jaustis mylimais ir reikalingais. Jie gali pasiūlyti kitokį požiūrį į įvairius dalykus, kurie neduoda jums ramybės. Artimieji palaiko jus aktyviu ir padeda išspręsti praktines problemas. Nėra nieko geriau, nei pasikalbėti su kuo nors akis-į-akį ir pasidalinti savo gyvenimo įspūdžiais. Jei tai nėra įmanoma, bandykite jiems paskambinti, parašyti raštelį ar pabendrauti internetu. Būkite atviri įvairiems komunikacijų būdams, tai jums naudinga! Tačiau, jei matote, kad tam tikri žmonės jūsų gyvenime veda jus iš pusiausvyros, geriausia nuo tokių santykių laikytis atokiau.


6. Prašykite pagalbos - nei vienas iš mūsų nėra superherojus. Mes visi pavargstame arba jaučiamės prispausti  atsakomybių naštos.
Jei jūsų gyvenime pernelyg didelis krūvis ir jūs jaučiatės, jog nebegalite su juo susitvarkyti, kreipkitės pagalbos. Jūsų draugai ir šeimos nariai gali pagelbėti praktiniais patarimais ar tiesiog jus išklausyti.

Vietinės paslaugos taip pat gali būti naudingos:

  • Jūs galite paieškoti vietinių palaikymo grupių, kuriuos padėtų padaryti reikiamus pokyčius jūsų gyvenime;
  • Susirasti psichologą ar užsiregistruoti į konsultacijas, padedančias su jūsų specifine problema.

Jūsų šeimos gydytojas gali padėti nukreipti jus pas psichologą. Jūs turėtumėte apsvarstyti galimybę kreiptis pas šeimos gydytoją dėl nukreipimo pas psichologą, jei:

  • Jūsų problemos neleidžia tęsti jūsų normalaus gyvenimo būdo;
  • Jūsų problemos turi didelę neigiamą įtaką žmonėms su kuriais gyvenate ar dirbate;
  • Jūsų nuotaika yra pakitusi bent kelias savaites.

7. Padarykite pertrauką - vietos ar dienotvarkės pakeitimas yra teigiamas jūsų psichinei sveikatai.
5 minučių pertrauka per namų tvarkymą, pusvalandis pietų pertraukos darbe ar savaitgalis aplankant naują vietą padeda jums atsikvėpti nuo dienos sunkumų. Kelių minučių gali užtekti, kad stresas ženkliai sumažėtų. Skirkite sau laiko poilsiui-išbandykite jogą, meditaciją ar tiesiog pasivaikščiojimą gryname ore. Įsiklausykite į savo kūną. Jei jūs jaučiatės pavargę, leiskite sau pamiegoti. Be kokybiško miego kenčia mūsų psichinė sveikata ir sumažėja mūsų koncentracija.       

(Daugiau skaitykite: Atsipalaidavimo praktika)

8. Darykite tai, ką galite daryti geriausiai - ką mėgstate veikti?
Mėgavimasis savo veikla turi teigiamos įtakos stresui. Darant kažką, kas jus domina dažniausiai reiškia tai, kad tai darote gerai, o to rezultatas: didesnis pasitikėjimas savimi. Susikoncentruojant ties savo hobiu, kaip daržininkystė ar kryžiažodžių sprendimas leidžia užmiršti apie jūsų problemas ir pagerina jūsų nuotaiką.

9. Priimkite save tokį, koks esate.
Yra sveika priimti faktą, jog esate unikalus, nei norėti būti panašiam į kažką kitą. Gerai jaustis būnant savimi padidina jūsų pasitikėjimą savimi mokytis naujų įgūdžių, aplankyti naujas vietas ir plėsti draugų ratą. Aukštas pasitikėjimas savimi padeda susitvarkyti su gyvenimu, kada jį užklumpa sunkumai. Didžiuokitės savimi, pripažinkite ir priimkite faktą, kad negalite žinoti ir mokėti visko, užuot, orientuokitės į tai, ką darote gerai.

10. Rūpinkitės kitais - rūpindamiesi kitų gerove jūs stiprinate tarpusavio ryšį.
Jūs galite panaudoti savo sugebėjimus ir pasidalinti jais su kitais, pavyzdžiui atliekant savanorišką veiklą vietinėje labdaroje. Padėjimas kitiems padeda mums jaustis reikalingiems ir vertinamiems. Rūpinimasis naminiu gyvūnėliu taip pat gali pagerinti jūsų savijautą. Emocinis ryšys tarp jūsų ir jūsų gyvūnėlio gali būti tvirtas kaip ir ryšys tarp kito žmogaus. Daugelis šeimininkų taip susipažįsta ir su naujais žmonėmis, pavyzdžiui kaimynais tiesiog vedžiodami šunį.

Parengta pagal: Psichinės sveikatos fondas

Bendradarbiaujame:                   plačiau..