Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Psichinė sveikata

    


ATMINTINOS DIENOS


  • Balandžio 2 d. Pasaulinė autizmo diena

  • Rugsėjo 10 d. Pasaulinė savižudybių prevencijos diena

  • Spalio 1 d. Europos depresijos diena

  • Spalio 10 d. Pasaulinė psichikos sveikatos diena

  • Lapkričio 25 d. Pasaulinė kovos prieš prievartą diena


STRAIPSNIAI


 

Psichikos ir elgesio sutrikimų skaičius auga

Per 2016 m. 17,8 tūkst. vaikų iki 10 metų, 8,5 tūkst. jaunuolių iki 18 metų, 41,2 tūkst. suaugusiųjų iki 64 m. ir 21 tūkst. vyresniosios kartos atstovų išgirdo naujas psichikos ir elgesio sutrikimų diagnozes. Stebint ankstesnių metų tendencijas šie skaičiai auga. Vienas iš veiksnių, labiausiai veikiantis suaugusių asmenų...

 
Depresija – tai liga, kurios nė vienas iš mūsų nesirenkame sąmoningai. Ankstesniuose straipsniuose kalbėjome, kokiu mastu ir kokiais požymiais pasireiškia ši liga, o šiandien pabandysime atskleisti kuo daugiau depresijos atsiradimo priežasčių, iš kurių dalį galime sąmoningai mažinti ar visiškai pašalinti. Taip jau yra, kad skubėdami...
 
 
Už mūsų šalies gyventojų destruktyvaus elgesio, nukreipto į pačius save, statistikos slepiasi graudulingas liūdesys. Faktas, kad savižudybės pagal paplitimą yra antroji visų mirčių priežastis, išduoda, kiek daug žmonių likimų yra už šių iš pirmo žvilgsnio ,,paprastų, nereikšmingų“ skaičių. Už šių skaičių – mūsų mylimi, mums brangūs...
 

Kai kurie žmonės psichinę sveikatą vadina „emocine sveikata,“ arba „savijauta,“ kuri yra lygiai taip pat svarbi kaip ir fizinė sveikata. Mes visi esame veikiami išorinių veiksnių, kurie trikdo mūsų pusiausvyrą ir sukelia stresą. Dažniausiai stresas praeina, tačiau nežinant kaip efektyviai išlaikyti gerą psichologinę būseną ir susidoroti su...

Stresas ir jo valdymo būdai

Kai mes patiriame didelį streso kiekį per tam tikrą (savaičių, mėnesių, metų) laikotarpį, mes esame tiek fiziškai, protiškai bei emociškai paveikti. To rezultatas- žmonės dažnai imasi neveiksmingo ir, dažniausiai, destruktyvus elgesio bandydami susidoroti su stresu. Laimei, yra daug sveikesnių metodų, padedančių įveikti nerimą kaip...

Pasikalbėkime apie depresiją

Nors depresija serga įvairaus amžiaus asmenys, su ja kiek dažniau susiduria moterys nei vyrai. Depresijos atsiradimas vienaip ar kitaip paženklina visas žmogaus gyvenimo sferas: karjerą, šeimą, socialinius santykius tad būtina pažinti šią ligą. Depresijos atsiradimui įtakos turi daugelio biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių sąveika.

Atsipalaidavimo praktika

Atsipalaidavimas – tai gebėjimas fiziologiškai atpalaiduoti raumenis, pašalinti kūno ir psichologinę įtampą. Atsipalaidavimas padeda atgauti pusiausvyrą įtampos kupinoje kasdienybėje, kai šiuolaikinis greitas gyvenimo tempas reikalauja atlikti daugybę užduočių, pareigų, kai neretai atsiduriama įvairiose... 

Kaip pailsėti atostogų metu?

Vasaros atostogos - tai metas pelnytai užtarnautam ir taip lauktam poilsiui. Dažniausiai nekantraujame, kada bent trumpam galėsime pamiršti darbo rūpesčius ir pagaliau atgauti jėgas, tačiau dažnai atostogos taip ir praeina nespėjus nei reikiamai pailsėti, nei mintimis atsiriboti nuo darbo įtampos. Būtina išmokti tinkamai...

Depresija ar tik bloga nuotaika?

Daugiau nei 50 milijonų Europos piliečių kenčia nuo psichinės sveikatos sutrikimų tam tikru savo gyvenimo metu. Žmonėms geriau suprasti šį sutrikimą, kreiptis pagalbos dar turint lengvesnę depresijos formą, priimti artimųjų paramą ir sumažinti visuomenėje egzistuojančius stereotipus padeda didesnis informacijos kiekis apie šią ligą...

Garbus amžius ir depresija

iekiant užtikrinti vyresnio amžiaus žmonėms gerą gyvenimo kokybę, būtina atkreipti dėmesį ir į mitybą, rinktis tinkamus produktus. Pagyvenusių žmonių medžiagų apykaita sulėtėja, mažėja organai, keičiasi kūno sudėtis, žmogus pasunkėja apie 2-7 kg, todėl  natūraliai mažėja fizinis aktyvumas...

 

Savižudybių prevencija: kaip atpažinti savižudybės riziką, ką daryti ir kur kreiptis pagalbos

Yra begalo svarbu atkreipti dėmesį į artimus žmones, jų savijautą, elgseną, kadangi apie 80% nusižudžiusiųjų yra kalbėję ar užsiminę apie savižudybę artimiesiems. Dažniausiai žmogus nenori mirti, užuot jis nori, kad skausmas liautųsi– jis neturi su kuo pasikalbėti...

Šventinio laikotarpio stresas- kaip apsaugoti save?

Didžiosios metų šventės yra laukiamos daugelio žmonių — tai stebuklingas metas, kada galime suartėti su artimaisiais ir draugais, kartu atšvęsti bei su nekantrumu laukti ateinančių Naujųjų metų. Tačiau tai yra ir laikotarpis galintis sukelti nemažai įtampos, nerimo ir streso. Pradedame rūpintis dovanomis, galvojame...

Ar galime tapti priklausomi nuo cukraus?

Šiandien daugelis žino apie neigiamą cukraus poveikį organizmui, tačiau vertėtų suprasti, kodėl saldūs produktai taip geidžiami ir kas nutinka juos ragaujant. Suvalgius maisto, turinčio daug cukraus, smegenyse suaktyvėja zonos, atsakingos už malonumo ir laimės jausmą, todėl pasilepinus vienu saldainiu dažnai...

Probleminis lošimas. Ką būtina žinoti kiekvienam?

Azartiniai žaidimai gali tapti itin rimtas emocines, fizines, finansines  bei socialinės pasekmes sukeliančios priklausomybės priežastimi. Probleminis lošimas gali paliesti bet kurį, nepriklausomai nuo išsilavinimo, amžiaus, tautybės, lyties, finansinės ar socialinės padėties. Ši priklausomybė paliečia ne tik lošėją, be... 

Patarimai kaip užtikrinti vaiko psichinę gerovę

Kiekvienas vaikas yra skirtingas, tad kiekvienam vaikui yra reikalingos skirtingos praktikos. Kad palaikytumėte sveiką vaiko vystymąsi ir augimą, laikykitės keleto patarimų: Stenkitės praleisti bent truputį laiko tik su savo vaiku kasdien; Sustiprinkite vaiko „AŠ GALIU“ mąstymą; Pasidalinkite savo idėjomis bei mintimis su savo vaiku...

Vaikų auklėjimas ir sveikų įgūdžių formavimas

Šeima visą gyvenimą vaidina ypatingą vaidmenį žmogaus gyvenime, tačiau tobulėjant technologijoms ir didėjant darbų krūviams vis mažiau laiko skiriama bendravimui, buvimui kartu. Vaikai, stebėdami savo tėvus, nuolat perima įvairius jų įpročius. Šeimose, kur nepropaguojama sveika gyvensena, nekalbama tokiomis temomis...

Pasitikėjimas savimi- kaip išugdyti vaiko pozityvų savęs vertinimą?

Pasitikėjimas savimi yra vienas pagrindinių faktorių, lemiančių sėkmę gyvenime. Pasitikėjimo savimi ugdymas yra be galo svarbus vaikų ir paauglių laimei ir sėkmei. Paitikėjimas savimi- tai kaip mes vertiname save, o mūsų elgesys atspindi šį vertinimą. Pavyzdžiui...

Jaunimo dieną - dėmesys psichinei sveikatai

Augdami, bręsdami, ieškodami savo asmenybės realizavimo būdų ir bandydami prisitaikyti prie juos supančio pasaulio jaunuoliai neretai susiduria su įvairiais sunkumais. Dažnai problemų turi sudėtingo temperamento, mažai savimi pasitikintys vaikai arba tie...

 


NAUDINGI FILMUKAI


 

 


 

 

 

Kur kreiptis pagalbos?

Psichologinės pagalbos tarnyba

Telefono numeris

Darbo laikas

Vaikų linija www.vaikulinija.lt

116 111

Kasdien 11.00-21.00

Jaunimo linija/ www.jaunimolinija.lt

8 800 28 888

Visą parą

Vilties linija, psichologinė pagalba suaugusiems www.kpsc.lt

11 61 23

Visą parą

Pagalbos moterims linija

8 800 66 366

I-V 10.00-21.00

Linija Doverija (pagalba teikiama rusų kalba)

8 800 77 277

I-V 16.00-20.00

Dingusių žmonių šeimų paramos centras

8 800 26 161/ 

8 5 277 3135

I-V 8.00-16.00

Sidabrinė linija garbaus amžiaus žmonėms

8 800 800 20 Visą parą

Tėvų linija

8 800 900 12 I-V 17.00-21.00

-

 

Psichologinė pagalba internetu:

Vaikų linija

Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt

Atsako per dvi dienas

Jaunimo linija

Registruotis ir rašyti svetainėje: http://jppc.lt/draugas

Atsako per tris dienas

Vilties linija

Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt

Atsako per tris dienas

 

Nemokamą tiesioginė psichologinė specialistų pagalbą:

  • VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras (daugiau informacijos – www.kpsc.lt, tel. 41 00 27). Prie Klaipėdos pirminių sveikatos priežiūros centrų prisiregistravusiems ir socialiai draustiems asmenims medicinos psichologų paslaugos yra nemokamos. UAB „Nefrida“, UAB „Kraujažolė“ ir UAB „MediCa klinika“ klientams VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro paslaugos neteikiamos, nes šios įstaigos pačios teikia pirmines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas. Norint pasikonsultuoti su psichologu, gydytojo siuntimas nėra būtinas, reikėtų kreiptis į registratūrą telefonu (8 46) 41 00 27 arba atvykus į Centrą. Lankantis VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre tik pas psichologą, medicininė kortelė neužvedama, garantuojamas pateikiamos informacijos konfidencialumas.
  • UAB Nefridos klinika (daugiau informacijos – www.nefrida.lt, tel. 39 70 70);
  • UAB MediCa klinika (daugiau informacijos  www.medicaklinika.lt, tel. 32 34 10);
  • Anoniminės alkoholikų grupės (daugiau informacijos – http://www.aalietuvoje.org, Žemaitijos regione tel. +370 648 45 182);
  • Klaipėdos priklausomybių ligų centras (daugiau informacijos – http://www.kplc.lt, tel. 41 50 25);
  • Psichologinė pagalba asmenims, susidūrusiems su onkologinėmis ligomis, bei jų artimiesiems (daugiau informacijos – http://www.onkocentras.lt, tel. +370  684 78 129);
  • BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras (daugiau informacijos – http://www.gerovescentras.lt, tel. 41 21 45);
  • Viešoji įstaiga Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras (daugiau informacijos – http://www.moteriai.lt, tel. 35 00 99);
  • Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba (daugiau informacijos - http://www.klaipedosppt.lt/, tel. (8 46) 342253, (8 699) 10201);
  • DPJC (http://www.dpjc.lt) informuoja apie teikiamas nemokamas psichologines paslaugas:
    • Savitarpio paramos ir savipagalbos grupė suaugusiesiems, išgyvenantiems tarpasmeninių santykių sunkumus (psichologė A. Liulytė, būtina registracija, tel. +370 626 83 749);
    • Savitarpio paramos ir savipagalbos grupė suaugusiesiems, patyrusiems netektį, skyrybas ar praradusiems darbą (psichologė, psichoterapeutė Nadiežda Šašilkina, būtina registracija, tel. +370 645 47 708);
    • Asmeninio augimo ir savęs pažinimo grupė suaugusiesiems (psichologė A. Liulytė, būtina registracija, tel. +370 626 83749);
    • Individualios konsultacijos pirmadieniais ir trečiadieniais 12–16 val. (psichologė A. Liulytė, būtina registracija, tel. +370 626 83 749).

 


VERTA APLANKYTI


 

Bendradarbiaujame:                   plačiau..