Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Vis mažesnė uostamiesčio jaunimo dalis vartoja alkoholį ir rūko

2005 metais Islandija kartu su tarptautine organizacija „Europos miestai prieš narkotikus“ (ECAD) pradėjo vykdyti tarptautinį projektą „Europos jauni­mas – narkomanijos prevencijos programa“ (angl. „Youth in Europe – A Drug Prevention Program“), kuriuo siekiama įvertinti paauglių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą ir rizikos veiksnius. Vykdant šią programą psichiką veikiančių medžiagų vartojimas ypač sumažėjo Islandijoje lyginant su kitomis Vakarų Europos šalimis.

Klaipėdoje ECAD tyrimai jau buvo atlikti penkis kartus: 2006, 2008, 2012, 2014 ir 2016 metais. Juose dalyvavo 15-16 metų amžiaus paaugliai, tiriamaisiais pasirinkti uostamiesčio 10 klasės mokiniai. Mokiniai turėjo užpildyti klausimyną apie psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, santykius su tėvais, draugais bei mokytojais. 2016 metais tyrime dalyvavo 1 173 uostamiesčio dešimtokai iš 23 mokyklų.

Atlikus kelių metų tyrimo rezultatų palyginamąją analizę, nustatyta paauglių rūkymo mažėjimo tendencija: 2016 metais cigaretes reguliariai rūkė 19,8 proc. dešimtokų, o per dešimtmetį tokių paauglių sumažėjo daugiau nei dukart (2006 metais kasdien rūkė 43,1 proc. paauglių), bet vis dar viršija Europos miestų rodiklį. 2016 metais daugiausia uostamiesčio mokinių (28 proc.) pirmą kartą cigaretes rūkė būdami 14 arba 15 metų amžiaus, ta pati dažniausiai pradedančių rūkyti amžiaus grupė yra ir kituose Europos miestuose.

Klaipėdos paauglių, bent kartą gyvenime vartojusių alkoholį, skaičius mažėja: 2006 metais tokių mokinių buvo 96,2 proc., o 2016 metais – 82,8 proc., bet vis dar nežymiai viršija Europos miestų rodiklį. Įdomu, kad daugiau merginų pirmą kartą gyvenime bandė alkoholinių gėrimų (2016 metais 87,6 proc. merginų ir 78 proc. vaikinų). Populiariausia vieta, kurioje paaugliai vartoja alkoholį – kitų asmenų namai.

Dažniausia paauglių vartojama narkotinė medžiaga – kanapės. 2016 metais bent kartą gyvenime kanapes vartojo 19 proc. uostamiesčio dešimtokų. Palyginus su 2014 metų tyrimo rezultatais, jų vartojimas nežymiai išaugo ir beveik susilygino su Europos miestų rodikliu. Paaugliai kanapes pirmą kartą išbando būdami 15 metų arba vyresnio amžiaus. Palyginus su 2014 metais, kitų narkotinių medžiagų (amfetamino, ekstazio ir uostomųjų medžiagų) vartojimas uostamiesčio mokyklose yra nežymiai išaugęs.  

Paauglio socialinė aplinka turi įtakos psichiką veikiančių medžiagų vartojimui. Socialiniai veiksniai, tokie kaip tėvų rūpestis, parama, laisvalaikio praleidimas kartu, yra susiję su mažesne psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tikimybe. Nustatyta, kad Klaipėdos paaugliams tiek 2006 metais (15,9 proc.), tiek 2016 m. (17 proc.) labai trūko tėvų ši­lumos ir rūpesčio lyginant su Europos miestų paaugliais (2006 m. – 9,5 proc., 2016 m. – 12 proc.). Vaikai ir tėvai vis rečiau laisvalaikį leidžia kartu: 2006 metais savaitgalius beveik visada arba visada su tėvais leido 51,2 proc. paauglių, o 2016 metais – tik 30 proc. (Europos miestuose – 39 proc.).

Uostamiestyje nežymiai daugėja mokykloje prastai besijaučiančių paauglių: 2016 metais kartais mokykloje blogai jautėsi 20 proc. (2012 metais – 18 proc.), dažnai arba visada – 11 proc. (2012 metais – 10 proc.) dešimtokų. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad alkoholinius gėrimus vartojo bei cigaretes rūkė dažniau tie mokiniai, kurie nepalaikė gerų santykių su tėvais, nebuvo kontroliuojami tėvų, laisvalaikiu nesportavo, nematė prasmės mokytis, nesutarė su mokytojais. Nors visuomenėje požiūris į vaikų auklėjimą tampa liberalus, bet geri santykiai su tėvais ir kontrolė išlieka veiksminga psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencine priemone. 

Bendradarbiaujame:                   plačiau..