Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Bėgti nuo savęs

Gyvenimas kupinas paradoksų. Šviečiant saulei lyja lietus, o žmogus labiausiai nori to, ko labiausiai bijo. Neretai kuo greičiau bėgame, tuo greičiau mus vejasi mūsų šešėlis. Taip galėtų prasidėti ne vienas straipsnis, pasakojantis apie mus visus, bet šį kartą norisi pažvelgti ir pabandyti suprasti sergančio žmogaus pasaulį – alkoholiko siutus apimančius ne tik jo kūną, bet ir tai kas yra giliau.

Problema, kad pažvelgus giliau kartais nieko nematome, tiksliau matome tik kiaurymę užpildytą tuštuma. Šią tuštumą užpildžius alkoholiu plūduriuojama savo didingame iliuzijų baseine, kuris tik miražas, tik sapnas, kuris leidžia pabėgti nuo nusivylimo, nevilties ir baimių. Visi mes turime baimių ir jos neretai skiriasi, tačiau kaip ten bebūtų, mes visi vienaip ar kitaip bijome/ nerimaujame dėl mirties, nors yra autorių, kurie teigia, kad tai vienas iš žmogaus troškimų... Visgi nevisi bijodami mirties bėgame jai tiesiai į glėbį, o štai vartojant alkoholį mes savo gyvenime tarsi spaudžiame mygtukus ,,praleist“ (angl. skip) ir spėkite ką gi praleidžiame? Ogi, gyvenimą!

,,Šią tuštumą užpildžius alkoholiu plūduriuojama savo didingame iliuzijų baseine, kuris tik miražas, tik sapnas, kuris leidžia pabėgti nuo nusivylimo, nevilties ir baimių."

Kartais savo galimybių ribas ir nesėkmes yra sunkiau pripažinti, nei gyventi su alkoholiko etikete/ stigma. Faktą, kad prarandame ryšį su artimais, brangiais žmonėmis kartais lengviau pateisinti, kaip alkoholio pasekme, nei asmenybiniu neatsakingumu santykių kūrime ar išlaikyme. Su darbais ir jų praradimu – tas pats... Kai žmogaus valia silpna jis neretai pats priima tokį sprendimą, kuris sukurtų įvaizdį, kad jis tik aplinkybių auka nors aukos vaidmenį jis pasirenka pats, atsiduoda alkoholio priklausomybei. Alkoholikas nori būti laisvas, nepriklausomas, pats priiminėti sprendimus, bet kuo į šių klausimų sprendimą labiau įveliamas alkoholis tuo labiau tolstama nuo to, ko iš tikro norima. Kartais bėgti, reiškia sustoti. Bijant nesėkmės nuo jos bėgama sustojus nejudant link sėkmės, nes kitu atveju reikia pastangų.

,,Faktą, kad prarandame ryšį su artimais, brangiais žmonėmis kartais lengviau pateisinti, kaip alkoholio pasekme, nei asmenybiniu neatsakingumu santykių kūrime ar išlaikyme."

Būna atveju, kai alkoholis pradedamas vartoti tik ,,ant drąsos“. Ilgainiui formuojasi klaidingos kognityvinės sąsajos, kad drąsa be alkoholio neegzistuoja. Kaip vertinti tokį elgesį, kai prieš vairavimo egzaminą išgeriama 50 g.? Tai iš dalies atsako į klausimą, kodėl mūsų keliuose vis dar pasitaiko neblaivių vairuotojų. Čia jau požiūrio ir vertybių klausimas. Nors ne visada ir likusias vertybes be meilės ar šeimos išeina įvardinti – nežinome jų...  Alkoholizmo liga sergančio žmogaus stigma taip pat formuojasi ne iš šviesių patirčių, o dėl to, kad daugelis nusikaltimų padaroma apsvaigus.

Alkoholis dažnai pradedamas vartoti, kai norima, bet sunku užmegzti socialinius kontaktus, tačiau toks mezgimo būdas neilgai trukus iššaukia dar ūmesnį vienatvės jausmą ir bujojant atskiria nuo socialinės visumos, nes aš vaizdas per save ir per kitus tampa labai abivalentiškas.

Kad ir kaip banaliai beskambėtų alkoholikui vaistai gali padėti, nežymiai daugiau nei tikima jų veiksmingumu, kur kas daugiau pastangų reikalauja, tačiau ir veikia efektingiau savęs priėmimas su šia liga – alkoholizmu, pripažinimas savo silpnumo, bejėgiškumo ir mintys lydimos atitinkamo kryptingo elgesio keitimo. Vyšnia ant asmenybės augimo torto išsivaduojant iš alkoholizmo yra santykiai, socialiniai santykiai per kuriuos įmanoma savirealizacija, prasmės kūrimas, vienatvės ir tuštumos jausmo įveikimas. Tai gali būti ir artimieji ar anoniminių alkoholikų grupės. Suvokdami ir priimdami save tokius, kokie esame, galime būti tokiais kokiais norime, tačiau tam reikia nebėgti nuo savęs į pasaulį, kuris rytui išaušus virsta juodos žemės grumstu gerklose.

Straipsnio autorė, psichologė Aušra Agintaitė

Bendradarbiaujame:                   plačiau..