Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Klaipėdoje mažesnė dalis rūkančių paauglių nei daugumoje kitų Europos miestų

2019 m. vasario 7 d. Klaipėdos miesto bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose buvo atlikta elektroninė 10-tų klasių mokinių apklausa apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą. Tyrimas atliktas pagal Islandijos prevencinės programos „Jaunimo planeta“ (angl. Planet Youth) metodiką. Apklausoje dalyvavo 906 uostamiesčio mokiniai. Gauti duomenys buvo palyginti su kitų tyrime dalyvavusių Europos miestų (Bukareštas, Talinas, Kaunas, Klaksvikas) rezultatais.

Reguliariai rūko 10,3 proc. Klaipėdos ir 14 proc. kitų Europos miestų paauglių, uostamiestyje – daugiau berniukų, o kituose miestuose – mergaičių. Bent kartą gyvenime girtais jautėsi 44,3 proc. Klaipėdos ir 45,7 proc. kitų miestų paauglių, Klaipėdoje daugiau mergaičių nei berniukų, o kituose miestuose daugiau berniukų nei mergaičių. Bent kartą gyvenime kanapių vartojo 21,3 proc. Klaipėdos ir 19,2 proc. kitų miestų paauglių. Tiek Klaipėdoje, tiek Europos miestuose 15 metų yra dažniausias amžius, kai paaugliai pirmą kartą savo gyvenime paragauja alkoholio, apsvaigsta nuo alkoholio, pabando kanapių, pradeda reguliariai rūkyti, o pirmą cigaretę surūko būdami 14 metų amžiaus. 













Laisvalaikį savaitgaliais kartu su tėvais leidžia trečdalis Klaipėdos, o kituose miestuose – beveik pusė paauglių. Darbo dienomis laisvą laiką kartu su tėvais leidžia tik ketvirtadalis Klaipėdos, o kituose miestuose – trečdalis paauglių. 17,1 proc. Klaipėdos ir 18,4 proc. Europos miestų tėvų nepažįsta vaikų draugų bei apie 10 proc. tiek Klaipėdos, tiek kitų miestų tėvų nežino, kur jų atžalos būna vakarais. Paaugliams Klaipėdoje labiausiai trūksta tėvų globos ir šilumos, o kituose Europos miestuose – pokalbių su tėvais asmeniniais klausimais. Nustatytas tiesioginis ryšys tarp paauglių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir santykių su tėvais: jei vaikai gauna pakankamai tėvų rūpesčio ir paramos, tėvai domisi, kur jų atžalos leidžia laisvalaikį, mažesnė tikimybė, kad vaikai pradės rūkyti ar svaigintis alkoholiu.

20,8 proc. Klaipėdos ir 25,8 proc. kitų Europos miestų paauglių mano, kad visi arba beveik visi jų draugai rūko cigaretes, 5,8 proc. Klaipėdos ir 7 proc. kitų miestų paauglių mano, kad jų draugai rūko hašišą ar marihuaną.  24,8 proc. Klaipėdos ir 32,8 proc. kitų miestų tyrime dalyvavę paaugliai teigė, kad jų draugai vartoja alkoholį,  20,8 proc. Klaipėdos ir 25,8 proc. kitų Europos miestų paauglių mano, kad jų visi arba dauguma draugų apsvaigsta vartodami alkoholį bent kartą per mėnesį.

Klaipėdoje nežymiai mažesnė dalis tyrime dalyvavusių paauglių nematė prasmės mokytis lyginant su kitais Europos miestais (atitinkamai 8,5 proc. ir 9,9 proc.). Klaipėdoje mažesnė dalis mokinių mokykloje jautėsi blogai lyginant su kitais Europos miestais (atitinkamai 13,5 proc. ir 16,2 proc.). Taip pat Klaipėdoje buvo nežymiai mažesnė dalis paauglių, kurie blogai sutaria su mokytojais, lyginant su kitais miestais (atitinkamai 5 proc. ir 6,1 proc.).  Klaipėdoje palyginus su visais miestais yra nežymiai didesnė dalis paauglių, kurie dažnai ar beveik visada mokykloje jaučiasi saugūs. Klaipėdos mieste didesnė dalis berniukų nei mergaičių (atitinkamai 82,7 proc. ir 77,7 proc.) dažnai ar beveik visada mokykloje jaučiasi saugūs.

Organizuotoje laisvalaikio veikloje po pamokų du ar daugiau kartų per savaitę dalyvavo 23,3 proc. Klaipėdos ir 15,2 proc. kitų miestų 15–16 metų amžiaus paauglių dalis. Tiek Klaipėdoje, tiek Europos kituose miestuose šioje veikloje dažniau dalyvavo mergaitės nei berniukai.

„Jaunimo planeta“ yra laikoma vienu iš pagrindinių Islandijos sveikatos stiprinimo projektų, kuris orientuotas į Europos jaunimo psichiką veikiančių medžiagų vartojimą. Vykdant šią programą psichiką veikiančių medžiagų vartojimas ypač sumažėjo Islandijoje lyginant su kitomis Vakarų šalimis. Tikimės, kad periodiškai vykdant tyrimus ir žinant tikslius rezultatus, sumažės paauglių, vartojančių psichotropines medžiagas, dalis Klaipėdoje.

Ataskaitą „Jaunimo planeta“ galite rasti paspaudę ČIA


©  Islandijos socialinių tyrimų ir analizės centras (ICSRA) 2017
Straipsnio autorė, visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Vitalija Mikutytė

Bendradarbiaujame:                   plačiau..