Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Traumų ir susižalojimų prevencija



Traumų ir susižalojimų prevencija


  Jungtinių Tautų Organizacija Vaiko teisių konvencijoje skelbia apie vaiko teisę augti saugioje aplinkoje, tačiau, anot Pasaulio sveikatos organizacijos, vaikų sužalojimai yra viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų, reikalaujanti ypatingo dėmesio. Sužalojimai yra pagrindinė 1–14 metų amžiaus vaikų mirties priežastis Europos Sąjungoje. Daugiausia nelaimingų atsitikimų, kuriuose nukenčia mažamečiai vaikai, įvyksta namuose. Kiekvienais metais Europos Sąjungoje maždaug 10 mln. įvairaus amžiaus vaikų namuose patiria sužalojimus, dėl kurių reikalinga medikų pagalba. Apytiksliai 40 tūkst. atvejų baigiasi mirtimi, 1 mln. atvejų būna hospitalizacija.

  Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvoje 2014 m. vaikai iš viso patyrė 8,5 tūkst. traumų, kurios buvo gydytos stacionare. Pasak SMLPC laikinai einančios Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus vedėjos pareigas Liudos Ciesiūnienės, dažniausia vaikų traumų priežastis visose amžiaus grupėse minėtais metais buvo nukritimai, kurie sudarė 43,4 proc. traumų priežasčių. Dažna vaikų iki 5 metų traumų priežastis – dūmų, karščio ar liepsnos poveikis (20,8 proc.). Transporto traumos buvo dažnesnė tarp 5–17 metų amžiaus vaikų (10,6 proc. atvejų). Nuo 10 metų tarp vaikų traumų priežasčių išryškėjo tyčiniai susižalojimai ir pasikėsinimai – 12,5 proc. Apsinuodijimai dažniausi tarp 1–4 metų ir 15–17 metų amžiaus vaikų, tačiau skiriasi apsinuodijimo medžiagos.

  Sužalojimas –tai ūmus, stiprus mechaninis, cheminis, terminis, elektros ar jonizuojančios radiacijos poveikis žmogaus kūnui, kuris viršija žmogaus tolerancijos slenkstį. Ši sužalojimo sąvoka paremta fizinio traumos poveikio žmogaus kūnui pasekmėmis. PSO rekomenduoja terminą „nelaimingi atsitikimai“ keisti sąvoka „sužalojimai“, kadangi sąvoka „nelaimingi atsitikimai“ siejasi su neišvengiamumu. Sužalojimo galima išvengti, nes galima studijuoti, kaip įvyko sužalojimas, kokios įvykio aplinkybės.

  Kiekvienais metais Lietuvoje nuo sužalojimų miršta apie 5000 žmonių, apie 400 vaikų ir paauglių. Tai kelis kartus viršija išsivysčiusių Europos šalių statistinius rodiklius. Daugiausia vaikų Lietuvoje miršta nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų. Iš jų net 70% sudaro buitinės traumos. Būtent todėl vaikų sužalojimų ir nelaimingų atsitikimų prevencija – svarbus pedagogų, tėvų ir visuomenės uždavinys. Tarptautinė patirtis rodo, kad sužalojimų galima išvengti. Vaikų saugios gyvensenos programos ir projektai įgyvendinami įvairiose pasaulio šalyse: Austrijoje, Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje... Bene didžiausią patirtį sukaupusi Švedija. Šiuo metu įvairiose pasaulio šalyse yra vykdoma Švedijoje sukurta “Saugios bendruomenės programa”, efektyviai padedanti mažinti sužalojimų skaičių.

REKOMENDACIJOS

Traumų profilaktika žaidimo grupėse:

Grindų danga turi būti neslidi. Vaikams saugesnė yra minkšta grindų danga. Vaikų kambariui patartina parinkti baldus su užapvalintais kampais, įtaisyti durų stabdžius (blokatorius), lėtinančius jų uždarymą, naudoti naujos konstrukcijos, be aštrių briaunų radiatorius ar apsaugines radiatorių groteles, spinteles ir knygų lentynas būtina patikimai pritvirtinti prie sienos, kad nenuvirstų. Pirkti saugius žaislus atitinkančius vaiko amžių. Elektros lizdai, prailgintuvai turi būti su užblokuojamomis skylutėmis arba su apsauginiais dangteliais (apsauginiais kištukais). Negalima palikti atviro lango kambaryje, kuriame yra vieni vaikai. Patartina naudoti naujos konstrukcijos, į viršų atsidarančius langus arba prie lango įmontuoti lango pravėrimo reguliatorių (fiksatorių), kurie leistų atidaryti langą ne daugiau kaip 10 cm. Neleisti vaikams grupėje žaisti su kamuoliu. Vengti auginti nuodingas gėlės.

Sužalojimai, susiję su laiptais ir jų profilaktika:

Tarpulaiptinės turi būti apsaugotos tvarkingomis grotelėmis. Atstumas tarp grotelių turi neviršyti 10 cm. Apsaugotos grotelių aukštis turi būti ne mažesnis kaip 90 cm. Laiptų kampai ir briaunos turi būti užapvalinti ar padengti kilimine danga arba specialia guma. Laiptai negali būti slidūs. Įrengiant laiptus reikia pasirinkti dangą neslystančiu paviršiumi (pvz., parketinę). Patartina įmontuoti turėklą, skirtą vaikams, prie sienos pusės (kad vaikas eitų ties siena). Mažų vaikų apsaugai reikia užtverti laiptus apsaugine tvorele. Reikia neleisti vaikams bėgioti laiptais. Iki 3 metų amžiaus vaikus suaugusiems patartina vesti laiptais laikant juos už rankos.

Traumų, įvykstančių kieme, profilaktika:

Sūpynės turi būti saugios konstrukcijos, negalinčios atsikabinti. Sūpynių kėdutės turi būti pagamintos iš lengvų medžiagų. Po sūpynėmis, karstyklėmis turi būti minkštas pagrindas (speciali danga, smėlis, smulkus žvyras, pjuvenos). Tvorų ir vartų kraštai turi būti neaštrūs, patartina –užapvalinti. Kieme neturi būti avarinių, yrančių mūrinių sienų. Draudžiama vaikams laipioti į medžius. Kieme negali būti pilnų vandens griovių, duobių. Suaugusieji neturi leisti vaikams žaisti su pavojingais žaislais, mėtytis akmenimis.

Bendradarbiaujame:                   plačiau..