Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Kad grybavimas būtų tik malonumas

Prasidėjus rudeninių grybų sezonui daugelis skuba į miškus pagrybauti, maloniai pasivaikščioti ir pailsėti gamtoje. Nors daugelis mano puikiai pažįstantys valgomuosius grybus, tačiau į pintines kartais patenka ir nuodingų grybų, galinčių sukelti ir labai sunkių apsinuodijimų. Norint išvengti sveikatos sutrikimų, grybaujant ir vėliau ruošiant grybus, reikia būti itin atidiems. 

Grybai nėra lengvai virškinamas maisto produktas, todėl šių miško gėrybių  nerekomenduojama valgyti žmonėms, sergantiems virškinimo trakto, kepenų ligomis, senyvo amžiaus žmonėms. Jų turėtų vengti ir besilaukiančios moterys, kurių jautrūs skrandžiai, bei maži vaikai, kurių skrandžiai dar nepakankamai išsivystę.

Lietuvos miškuose auga apie 400 rūšių valgomųjų grybų, bet vartotinų maistui yra tik apie 100 rūšių. Patartina rinkti jaunus grybus, nes jie yra maistingesni. Europoje žinoma apie 100 nuodingų grybų rūšių, Lietuvoje daugiau kaip 60, iš jų 20–30 – labai pavojingų žmogaus gyvybei, nes dalis jų kenksmingų medžiagų nesuyra verdant. Grybo nuodingumas priklauso nuo augavietės, grybo amžiaus ir dydžio. Kuo jaunesnis grybas, tuo jis nuodingesnis.

Mėgstantiems rinkti grybus patariama rinkti tik tuos, kuriuos tikrai gerai pažįstate. Dar kartą miško gėrybes reiktų gerai apžiūrėti parsinešus į namus jas valant ir maistui pasilikti tik tuos, kurie nekelia jokių abejonių. Paruoštus grybus reikia laikyti šaldytuve ar vėsiame rūsyje 0–6 °C temperatūroje.

Nuodingus grybus pagal veikimo poveikį galima skirstyti į:

a)  Veikiantys virškinimo traktą (pavyzdžiui, kai kurie kartūs piengrybiai, ūmėdės – jų suvalgius jau po 1–2 val. pakyla temperatūra, ligonis vemia, viduriuoja);

b)  Veikiantys nervų sistemą (pavyzdžiui, paprastoji, gelsvoji, rausvarudė musmirė – jų suvalgius po 2–3 val. prasideda pykinimas, viduriavimas, vėmimas, išsiplečia akių vyzdžiai, atsiranda haliucinacijos).

c)  Veikiantys kraujo, kepenų ar smegenų ląsteles (pavyzdžiui, žalsvoji, smailiakepurė musmirės, nuodingasis nuosėdis, eglinė kūgiabudė, rausvėjančioji plaušabudė – po 8-24 ar net 48 val., kartais ir daugiau laiko po valgio, sutrinka kepenų veikla, atsiranda skausmai, traukuliai, vėmimas, viduriavimas, prarandama sąmonė, pakyla temperatūra).

Verta įsidėmėti, jog kuo vėliau atsiranda apsinuodijimo simptomai, t.y. pykinimas, vėmimas, viduriavimas, tuo sunkesnis apsinuodijimas. Jei virškinimo sutrikimai užsitęsė, būtina kreiptis į gydytoja, nes tik atlikus tyrimus galima atskirti persivalgymą nuo apsinuodijimo.

Bendradarbiaujame:                   plačiau..