Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Vanduo organizmui gyvybiškai svarbus

   Vanduo yra gyvybiškai būtinas mūsų organizmui. Tačiau būtina žinoti ne tik kiek jo reikia išgerti per parą, bet ir kaip bei kada. Tai pat dėmesį būtina atkreipti ir kokį vandenį geriame.

   Vanduo sudaro didžiausią žmogaus organizmo dalį: apie 60-70 proc. ir jo kiekis priklauso nuo amžiaus. Naujagimio organizmą vanduo sudaro apie 80 proc., o senstant vandens kiekis organizme gali sumažėti iki 60 proc. Kada vandens negerti „Vanduo yra būtinas fiziologiniams virškinimo ir šalinimo procesams. Jis palaiko pastovią kūno temperatūrą, o gyvybiniai procesai gali vykti tik tada kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti svarbu kasdien gauti reikiamą vandens kiekį, todėl sveikam žmogui per parą rekomenduojama išgerti 8 stiklines vandens,” – sakė Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, dietistė Rūta Symenaitė.

    Kaip ir kada gerti?

   Pašnekovė įspėja, kad svarbus ne tik vandens kiekis, bet ir kaip, kada yra geriamas vanduo. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistės, dietistės Rūtos Symenaitės teigimu, rytą derėtų pradėti išgėrus stiklinę vandens, kuris sužadina virškinimo sistemą ir suaktyvina organizmą po miego. Tačiau kartu ir įspėjama, kada vandens vartoti nereikėtų.

  „Iki valgio likus apie pusvalandžiui galima išgerti stiklinę vandens, tačiau valgio metu nereikėtų gerti daug vandens. Kai maistas labai gerai sukramtomas iki tyrelės, pakankamai suvilgomas seilėmis, nesinori valgio metu gurkšnoti skysčių. Po valgio gerti kavą, arbatą ar kitus skysčius galima apytiksliai praėjus pusantros valandos, maistas jau apvirškintas,” – pataria sveikatos specialistė.

  Anot pašnekovės, vertėtų nepamiršti, kad gazuoti gėrimai yra pasisavinami greičiau nei negazuoti, todėl juos vartojant, galimas dažnas apetitas bei pilvo pūtimas. Gazuoti gėrimai taip pat trikdo virškinimo procesą skrandyje, todėl valgio metu atsigerti reikėtų negazuoto gėrimo. Gazuotas vanduo gali sukelti rėmenį, nereikėtų vartoti sergant gastritu, opalige. 

   Virtas vanduo mažiau naudingas

   Virtas vanduo organizmui yra mažiau naudingas, nes jame yra kur kas mažiau druskų. Tačiau nuolat gerti mineralinį vandenį taip pat nėra gerai, nes jame yra gana daug druskų. „Ypač vertingas organizmui dėl struktūros savybių iš tirpstančio ledo susidaręs vanduo. Toks vanduo yra aktyvesnis, skatina medžiagų apykaitą,” – sako R. Symenaitė.

 Kai organizme trūksta vandens mes jaučiame troškulį, galimas nuovargis. Vidurių užkietėjimas, sausa oda ir lūpos bei trapūs plaukai ir nagai gali rodyti, kad geriame per mažai skysčių.

  „Vanduo iš organizmo padeda pašalinti nereikalingas medžiagas bei toksinus, todėl stingant vandens organizmas teršiasi. Beje, valgant rūgštų, sūrų ar saldų maistą vandens poreikis didėja. Sportuojantys žmonės išgeria kur kas daugiau vandens, nes daug vandens netenka treniruočių metu. Tačiau svarbu nepamiršti gerti vandenį ne tik per treniruotes, o taip pat tolygiai per visą dieną. Atkreiptinas dėmesys, kad dažnas baltymų vartojimas didina vandens poreikį organizme. Per didelį vandens kiekį sveiko žmogaus organizmas pašalina su šlapimu.

  Tačiau galima sutrikdyti elektrolitų pusiausvyra. Sergantiems širdies ir kraujagyslių bei inkstų ligomis per didelis vandens kiekis gali padaryti ir žalos,” – tikina dietistė.

Bendradarbiaujame:                   plačiau..