Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Užkrečiamųjų ligų prevencija

     

 

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 1985 m. pateikė ambicingą projektą, kuriame buvo teigiama, jog iki 2000-ųjų Europoje turėtų nelikti kai kurių užkrečiamųjų ligų (tymų, difterijos, įgimtos raudonukės, kokliušo ir naujagimių stabligės), o 1988 metais visame pasaulyje bus įveiktas poliomielitas. Tačiau gyvenimas parodė, kad prognozės labai ankstyvos. Nebuvo įvertinta ta aplinkybė, kad infekcinės ligos yra žmogaus ir mikroorganizmo vieninga biologinė visuma, kurią veikia išorės ir vidaus pasaulio jėgos bei aplinkybės.

     Užkrečiamos ligos – tai infekcinės ligos, kurias sukelia įvairūs mikroorganizmai (virusai, bakterijos, pirmuonys) patekę ir išplitę žmogaus organizme. Daugelio mokslininkų nuomone, mikroorganizmai, yra patys seniausi „gyventojai“ Žemėje.

     Užkrečiamųjų ligų sukėlėjai įsiskverbia į žmogaus organizmą, dauginasi jame ir sukelia ligą, po to patenka į aplinką ir užkrečia kitus. Šios ligos gali plisti iš vieno žmogaus ar gyvulio į kitą, o masinis plitimas vadinamas epidemija.

     Kad infekcija plistų yra būtinas infekcijos šaltinis (sergantis žmogus, gyvūnas, besimptomis užkrato nešiotojas), išskiriantis sukėlėjus į aplinką, plitimo kelias (oro – lašinis, fekalininis – oralinis, transmisinis, kontaktinis)  ir imlūs ligai žmonės ar gyvūnai.

     Viena iš labiausiai paplitusių infekcinių ligų pasaulyje yra maliarija, kurią transmisiniu keliu platina uodai. Epidemiologai taip pat išskiria ir hepatitą B bei C, gripą, helmintozes, kuriomis serga milijonai žmonių.

     Keičiantis pasauliui, keičiasi ligos bei jų sukėlėjai, todėl PSO 2006 metais pateikė naujų infekcinių ligų apibrėžimą. Naujas infekcines ligas sukelia patogeniški veiksniai ar egzistuojantys parazitai, kurie evoliucionuodami įgavo naujų savybių. Infekcinių ligų kaitos fenomenas nėra naujas, tačiau per pastaruosius 50 metų naujų ligų atrasta labai daug. Jų padaugėjo 4 kartus, ypač per pastaruosius 25 metus. Pakito ne tik patys sukėlėjai, bet ir pernešėjai (pvz.: erkės, moskitai).

     Šiandien dažniausios ir didžiausius ekonominius socialinius nuostolius sukeliančios naujos infekcinės ligos yra šios: Čikungunija, Ebolo karštligė, paukščių ir kiaulių gripas, ŽIV infekcija, Vakarų Nilo karštligė ir kt.

     Viena iš veiksmingiausių profilaktikos formų yra skiepai. Kitos veiksmingos priemonės: aplinkos sanitarinės būklės gerinimas, vandens ir maisto produktų kokybės priežiūra ir kontrolė, gyventojų higieninių įpročių ugdymas, sveika darbo vieta. Visos jos padėjo sumažinti sergamumą infekcinėmis ligomis išsivysčiusiose šalyse. Tačiau mikroorganizmų pasaulis kasdien pateikia staigmenų, todėl turime įdėti pastangų tam, kad būtų užkirstas kelias užkrečiamųjų ligų plitimui.

Bendradarbiaujame:                   plačiau..