Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Antibiotikai tarp mitų ir faktų


Vis augantis antibiotikų vartojimas gydytojus verčia skambinti pavojaus varpais. Žmonės patys gydosi pavojingais vaistais, o neretai tokia savigyda baigiasi ir mirtimi.

Nustatyta, kad net apie 70–80% visų vartojamų vaistų iš tiesų negydo, o vienu metu vartojant keletą preparatų išlieka net 80% tikimybė, kad organizmui bus pakenkta. Baisiausias šalutinis poveikis pasireiškia vartojant antibiotikus. Visi jie veikia slopindami mikroorganizmų augimą arba juos tiesiog sunaikindami. Prieš 87 m. pradėta gaminti ir sintetines medžiagas, kurios savo veikimu atitinka mikroorganizmų funkcijas. Dėl jų vartojimo gali išsivystyti astma ir egzema. Jei nėra būtinybės vartoti šį stiprų vaistą, išgėrus antibiotikų gali paaštrėti ligos požymiai, ištikti sunkus alergijos priepuolis.Nepaisant neabejotinos jų naudos kovojant su bakterijomis, specialistai dvejoja, ar iš tiesų antibiotikų nauda atsveria jų daromą žalą visam organizmui.

Ilgainiui vartodami šiuos medikamentus žmonės įgyja ir imunitetą jų veikliosioms medžiagoms. Kasmet visoje Europoje antibiotikams atspariomis bakterijomis, kuriossparčiai plinta viešose vietose, užsikrečia apie 400 tūkst. gyventojų.  Iš jų net 25 tūkst. žmonių miršta, nes įveikti bakterijas tampa pernelyg sudėtinga. Nors oficialiai teigiama, kad stiprių medikamentų įsigyti be recepto yra neįmanoma, net 22% Lietuvos gyventojų prisipažino bent kartą gyvenime savarankiškai gydęsi antibiotikais. Tokia negailestinga statistika ir apklausa, kurios metu paaiškėjo, kad net 53% europiečių mano, jog antibiotikai iš tiesų naikina virusus, o 47% –padeda peršalus ir sergant gripu, verčia sunerimti. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, dažniausiai gydomasi tomis pačiomis antibiotikų rūšimis: penicilinu, karbapenemais, makrolidais, cefalosporinais, linkozamidais ir streptograminais.

 

Neatsakingas vartojimas baigiasi mirtimi

 

Ar pernelyg dažnas antibiotikų vartojimas yra aktuali problema Lietuvoje?

Taip. Antibiotikai nėra vaistas nuo visų ligų, kaip vis dar klaidingai mano nemažai žmonių. Vis dar tenka priminti, kad negalima vartoti artimiesiems skirtų antibiotikų. Nereikėtų ir vaistinėlėse saugoti vaistų likučių. Geriausia juos atiduoti į vaistinę. Jos privalo priimti nesuvartotus ar pasibaigusio galiojimo vaistus.

 

Ar ateityje mažės cheminių vaistų vartojimas?

Vaistų gamintojai kasmet susižeria protu nesuvokiamą pelną, nepaisant to, kad apie šalutinį vaistų poveikį kalbama vis daugiau, medikai prabyla nenutylėdami tiesos. Silpnos sveikatos žmonės nuolatos mina kelią iki artimiausios vaistinės ir perka įvairių medikamentų, kurie greičiausiai net nėra būtini. Yra daug visiems žinomų natūralių ir homeopatinių gydymo būdų, tačiau žmonės neskuba keisti savo įpročių.

 

Kokios to pasekmės?

Neatsakingas vaistų vartojimas lemia apie 35–40% visų mirčių. Neretai greičiau mirštama ne nuo ligos, bet nuo medikamentų šalutinio poveikio. Dagelis žmonių vaistų nelaiko pavojingais. Medikamentų reklamos kuria įspūdį, kad vaistai yra tarsi duonakasdieninė, be kurios gyventi neįmanoma. Dažnas vaistininkas pasakys, kad po savaitgalio, kai rodoma daug televizijos laidų apie sveikatą, sulaukiama pirkėjų antplūdžio, kurie pageidauja pirkti konkrečių reklamuotų medikamentų. Nedaugelis skaito informacinius lapelius – dažniausiai į juos atkreipia dėmesį tuomet, kai pajunta neigiamų požymių.
 

 

Kokiomis natūraliomis priemonėmis galima pakeisti cheminius antibiotikus?

Jų gamtoje labai daug. Natūralūs antibiotikai yra krienas, česnakas, miškinis česnakas, svogūnas, pipirmėtė, čiobrelis, raudonėlis, alijošius, medetka, ramunėlė, bazilikas ir greipfruktų sėklų ekstraktas, miškų spanguolės, bruknės, mėlynės ir erškėtrožės vaisius. Taip pat tinka bičių pikis, duonelė. Mūsų senoliai kaip antibiotiką naudojo ir sidabro vandenį.

 

Ar jie turi šalutinį poveikį?

Turint jautrų skrandį ar išopėjusią gleivinę gryno krieno naudoti nereikėtų. Patariu jį naudoti džiovintą sumaišius su lydytu sviestu ar aliejumi.

 

Kokioms ligoms gydyti jie tinka?

Galima gydyti slogą, anginą, gerklės uždegimą, peršalimą. Mano praktikoje yra buvę ir atvejų kai krienų sultimis buvo išgydytas net ir plaučių uždegimas.

 

Kada vis dėlto būtina naudoti cheminius vaistus?

Kai kraujo tyrimas rodo labai didelį uždegimą ir reikia staiga imtis stiprių priemonių. Vėliau jau galima pareiti prie natūralių priemonių.

 

Kokioms ligoms ir susirgimams gydyti antibiotikai yra tinkamiausias vaistas?

Antibiotikai skiriami bakterijų sukeltoms ligoms gydyti. Tačiau jais negydomos virusu sukeltos ligos.

 

Kada antibiotikų reikėtų vengti?

Šiuos vaistus gydymui skiria tik atsakingai įvertinęs jų naudojimo tikslingumą gydytojas. Kalbant apie profilaktiką, jie gali būti vartojami tik esant tam tikroms diagnozėms ir kai tokia profilaktika yra moksliškai pagrįsta. Tai gali būti taikoma chirurgijoje siekiant sumažinti chirurginių žaizdų infekcijų riziką ar po kontakto su pavojinga liga sergančiu ligoniu. Pavyzdžiui, jei žmogus serga meningokokine infekcija, difterija ar kokia kita pavojinga užkrečiama liga. Tačiau antibiotikai niekada nevartojami virusinių ir grybelinių ligų gydymui.

 

Visi vaistai ne tik padeda, bet ir kenkia. Kokie galimi šalutiniai poveikiai?

Dažniausiai praktikoje pasitaikantys antibiotikų šalutiniai poveikiai yra alerginės organizmo reakcijos, virškinimo trakto sutrikimai: pilvo pūtimas, pykinimas ir viduriavimas. Pradėjus savarankiškai vartoti antibiotikus tikimasi greito efekto, bet įvairioms ligoms gydyti skiriami skirtingi antibiotikai ir tik gydytojas gali paskirti juos teisingai. Jei virusines ligas pradėsime gydyti antibiotikais, tikrai nesulauksime geresnių rezultatų. Šis vaistas virusų paprasčiausiai neveikia. Neteisingai vartojami antibiotikai gali pakenkti inkstams ir kepenims.

 

Ar tiesa, kad ilgainiui organizmas įgyja atsparumą?

Jei vartojama neteisingomis dozėmis ir netinkamą laiką, gali išsivystyti bakterijų atsparumas. Taip dalis bakterijų nežūva ir pakeičia savo ląstelės struktūrą ir kitąkart tas pats antibiotikas jų jau nebeveikia. Tuomet net ir maksimalios vaisto dozės nesustabdo bakterijų dauginimosi.

 

Kokios dažniausiai klaidos daromos vartojant antibiotikus?

Žmonės juos vartoja ne pagal paskirtį, netinkamomis dozėmis ar vartoja pernelyg trumpai. Taip pat pasitaiko, kad jie skiriami neatlikus antibiotikogramos, o remiantis klinikine praktika ir mokslu pavirtintais įrodymais.

Bendradarbiaujame:                   plačiau..