Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Maži sutvėrimai didelė grėsmė


Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai norėtų atkreipti dėmesį į tai, jog artėjant pavasariui ir daigiau laiko praleidžiant gamtoje, reikėtų pasirūpinti, kad poilsis būtų ne tik turiningas, bet ir saugus! Kovas – spalis – tai erkių sezoniško aktyvumo pikas. Erkių aktyvumo trukmė ir jų dinamika tiesiogiai priklauso nuo meteorologinių ir klimatinių sąlygų.

Erkės – tai gausiausia voragyvių grupė, laikini žmogaus ir gyvūnų parazitai, agresyvūs kraujasiurbiai ir ligų platintojai, kurių vystymasis gana sudėtingas (kiaušinėlis, lerva, nimfa, imago). Ypatingai aktyvios jos tampa ankstyvą pavasarį, vos žemės temperatūra pasiekia 5–7° C, jos neturi akių, todėl gyvūną fiksuoja jutimo organu, vadinamu Haller’io organu, kuris reaguoja į išskiriamą CO2 koncentraciją ore ir į judančio gyvūno termoradiaciją.

Svarbu paminėti ir tai, jog paukščiai – tai natūralus erkių migracijos kelias įveikiant ilgas distancijas. Ypač plačiai Lietuvoje paplitusi Europinė miško erkė – Ixodes ricinus (išskirtinis bruožas – neturi akių). Šios rūšies erkės randamos visuose Lietuvos rajonuose, todėl čia yra itin didelė rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis.

Erkės gali užkrėsti sunkiomis ligomis: erkiniu encefalitu, borelioze, plačiau žinoma kaip Laimo liga, anaplazmoze (anksčiau vadinta erlichioze), babezioze, erkine dėmėtąja šiltine, Marselio karštlige, tuliaremija bei kitomis. Dažniausiai Lietuvoje registruojami erkinio encefalito ir Laimo ligos atvejai.

Erkinis encefalitas

Erkinis encefalitas – tai centrinės nervų sistemos liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas, taip pat šiai ligai būdingi ir liekamieji reiškiniai. Šį virusą užkrėsta erkė gali perduoti žmogui įkandimo metu. Šia liga  užsikrėsti taip pat galima, vartojant termiškai neapdorotą pieną ar jo produktus.

Žmogus, užsikrėtęs erkinio encefalito virusu, praėjus dviems ar trims savaitėms po erkės įkandimo, gali pajusti panašius į gripo simptomus. Dažniausiai atsiranda galvos skausmas, nedidelis karščiavimas, maudžia kūną. Šie simptomai trunka apie savaitę. Po to dauguma žmonių pasijunta geriau. Kas trečiam užkrėstam asmeniui virusas gali išplisti, pasiekti smegenų dangalus ir smegenis. Antroji erkinio encefalito banga pasireiškia karščiavimu, stipriu galvos skausmu, vėmimu, galvos svaigimu, šaltkrėčiu, sąmonės sutrikimu. Atsiradus tokiems požymiams, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Veiksmingiausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė – skiepai. Pradėti skiepytis reikia ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumas.

Laimo liga

Laimo ligą, kitaip vadinamą – boreliozę, sukelia bakterijos, kurios aptinkamos erkių virškinimo trakte. Nustatyta kad apie 30 procentų erkių yra borelijų nešiotojos. Tačiau nežiūrint tokio didelio apkrėstumo, pavojus susirgti po pavienės erkės įkandimo nėra didelis. Kasmet borelioze Lietuvoje

Žmogus Laimo liga užsikrečia, kai erkė siurbdama kraują, į žaizdą suleidžia skysčius, kuriose yra šios ligos sukėlėjų. Būdingiausias Laimo ligos simtomas yra odos bėrimas, kuris atsiranda praėjus 1-4 savaitėms įkandimo vietoje. Bėrimas yra didesnio nei 5 cm diametro ir plinta toliau. Rečiau pasireiškia nervų sistemos, sąnarių, širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimo simptomai. Persirgus Laimo liga, imunitetas neįgyjamas, ir žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai. Kol kas vakcijnacijos prieš Laimo ligą nėra. Todėl norint išvengti šios ligos labai svarbios erkių gausą mažinančios bei individualios apsaugos nuo erkių priemonės.

Patarimai, norint apsisaugoti nuo erkių.

  • Erkinio encefalito aktyvi imunoprofilaktika (skiepai) – efektyviausia priemonė ligai išvengti, ypač asmenims, gyvenantiems didelės rizikos vietovėse. Skiepytis nuo erkinio encefalito niekada nevėlu, tačiau rekomenduojama pasiskiepyti iki šiltojo metų laikotarpio. Taip pat patariama nenaudoti termiškai neapdoroto pieno ar jo produktų.
  • Vykstant į gamtą tinkamai apsirenkite: dėvėkite uždarus drabužius ilgomis rankovėmis, taip pat ilgas kelnes, sukištas į batus ar kojines. Išvykai į gamtą rekomenduojama pasirinkti šviesesnius drabužius, nes ant jų lengviau pastebėsite ropojančią erkę.
  • Po buvimo gamtoje atidžiai apsižiūrėkite visą kūną, ypač paausius, pakinklius, kirkšnis, pažastis, sprandą. Ieškant erkių gerai išsišukuokite plaukus, nusiprauskite po dušu, persirenkite kitais rūbais, o vilkėtus rūbus pakabinkite negyvenamoje patalpoje ar saulėtoje vietoje. Verta žinoti, kad sausame ore erkės išgyvena labai trumpai.
  • Iškylaudami gamtoje venkite pamiškių ir aukštos žolės. Aktyvi erkė aukos dažniausiai tyko ant žolės stiebelio (apie 10–20 cm aukščiau nuo žemės paviršiaus). Jos renkasi drėgnas vietoves ir prieblandą, todėl dažniau aptinkamos tankiame lapuočių miško jaunuolyne, proskynose, krūmuose, aukštoje žolėje, ten kur jos lengvai randa laukinių gyvūnų – nuolatinių jų maitintojų ir šeimininkų – ežių, pelių, paukščių.
  • Rekomenduotina naudoti erkes atbaidančias priemones ( repelentus). Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo repelento sudedamosioms dalims.

Įsisiurbė erkė. Ką daryti?

Jeigu erkė visgi įsisiurbė, kuo greičiau, nedelsdami ją ištraukite. Nepastebėjus jos, išlieka pavojus, kad erkė per žaizdą „įšvirkš“ jums virusą.  Pasistenkite nespausti erkės kūnelio ir jokiais būdais netepkite jos riebalais. Pincetu ar pirštų galais pamėginkite sučiupti erkę kaip galima arčiau galvos, pašalinkite ją truktelėdami atgal. Erkės straubliukas susideda iš mažų kabliukų girliandos, todėl traukiant erkę nesukiokite jos į kairę ar dešinę. Apiplaukite žaizdelę vandeniu su muilu ar dezinfekuokite. Jeigu nepavyko pilnai pašalinti erkės ir liko galvutė, nedraskykite, nes galvutę, kaip svetimkūnį, organizmas po kurio laiko pašalins pats. Jeigu erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, blogai jaučiatės (simptomai panašūs į gripo), nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

 

 

Bendradarbiaujame:                   plačiau..