Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Birželio 5-oji Pasaulinė aplinkos apsaugos diena

Šiemet jau 47 kartą minima Pasaulinė aplinkos apsaugos diena, kurią paskelbė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 1972 m. Stokholme vykusios tarptautinės konferencijos, skirtos globalinėms aplinkos problemoms spręsti, atidarymo metu. Konferencijos dalyviai - 115 šalių ir tarptautinių organizacijų atstovai - pareiškė, kad gamtos ištekliai ir įvairios ekosistemos turi būti išsaugotos ateities kartoms.

Kaip minima ši diena?

Ši diena yra svarbi kiekvienam žmogui. Jungtinės Tautos siekia informuoti pasaulio visuomenę įvairiais aplinkosaugos klausimais bei ragina politikus imtis konkrečių veiksmų. Daugelyje šalių šią dieną pasirašomos arba ratifikuojamos tarptautinės konvencijos, steigiamos institucijos aplinkos ir ekonominės plėtros klausimams administruoti. Pasaulinė aplinkos apsaugos diena yra diena, kada organizuojami įvairūs renginiai: varžybos dviračiais, žalieji koncertai, rašinių bei piešinių konkursai, medelių sodinimo, aplinkos tvarkymo akcijos. Ši diena yra reikšminga ir žiniasklaidai. Tūkstančiai žurnalistų rašo bei rengia specialias laidas įvairiomis aplinkos apsaugos temomis, demonstruojami šiai dienai skirti dokumentiniai filmai, rengiamos fotoparodos, organizuojami seminarai, susitikimai prie apskrito stalo, simpoziumai.

Kaip pakeisti susidariusią situaciją?

Jeigu dabartinė tarša nemažės, kaip skelbia Jungtinių Tautų aplinkos programa, iki 2050 m. jūrose bus daugiau plastiko nei žuvų. Apie kovą su plastiko tarša pastaruoju metu kalba visa Europa, į kurią nukreiptas pasaulio dėmesys. Aplinkos tarša kasmet nužudo daugiau žmonių negu karai, stichinės nelaimės ir badas, be to, daro didžiulę žalą ekonomikai.

Europos Parlamento nutarimu nuo 2021- ųjų prekyba vienkartiniais plastikiniais indais, šiaudeliais ir ausų krapštukais Europos Sąjungoje bus nutraukta. Bus draudžiama prekiauti vienkartiniais plastikiniais daiktais, kuriems yra lengvai prieinamų alternatyvų. Dažnai tokie daiktai naudojami trumpai, tačiau išmesti į atliekas jie nesuyra ne vieną dešimtmetį. Nuo jų ypač kenčia jūros ir vandenynai – plastikinės šiukšlės sudaro apie 80 proc. jūrose randamų atliekų. Plastiko dalelių randama vėžlių, ruonių, paukščių, žuvų bei vėžiagyvių organizmuose – taip jos patenka ir į žmonių maistą. Europos Sąjungos valstybės taip pat turės imtis būtinų priemonių, kad sumažintų likusių plastikinių maisto ir gėrimų pakuočių naudojimą. EP ir Taryba sutarė įpareigoti valstybes iki 2029-ųjų pasiekti, kad būtų surenkama 90 proc. plastikinės taros, taip pat iki 2025-ųjų užtikrinti, kad būtų perdirbama bent 25 proc. plastikinės taros, o iki 2030-ųjų pasiekti 30 proc. perdirbimo lygį.

Įdomios nuorodos: 

https://www.youtube.com/watch?v=tmhiglxga-4

https://www.youtube.com/watch?v=JaSe85Mcwp0

Bendradarbiaujame:                   plačiau..