Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Fizinio aktyvumo nauda ir rekomendacijos

Turbūt jau esate girdėję, kad sveikatą lemią 10 proc. genetika, 10 proc.  medicina, 10 proc.  aplinka ir net gi 50% gyvenimo būdas. Sveikatos skatinimas yra glaudžiai susijęs su asmeniniu gyvenimo būdu ir apima du procesus: sveikatai nepalankaus elgesio keitimą (t. y. rūkimo, alkoholio vartojimo, sėdimos gyvensenos įpročių keitimą) ir teigiamos elgsenos skatinimą (pvz., reguliariai sportuoti, tinkamai maitintis) (Nahas, Goldfine, & Collins, 2003). Visame pasaulyje pripažinta, kad fizinis aktyvumas yra visuomenės sveikatos prioritetas. Fiziškai aktyvus gyvenimo būdas žymiai sumažina širdies ir kraujagyslių ligų (fizinis aktyvumas yra rekomenduojamas pacientams sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, tai svarbu, nes ilgą laiką širdies ligomis sergantiems pacientams buvo rekomenduojama poilsis ir fizinis neaktyvumas (Wannamethee, Shaper, & Walker, 2000; Jolliffe et al., 2001)), nutukimo, II tipo cukrinio diabeto (Helmrich, Ragland, Leung, & Paffenbarger Jr, 1991), kelių rūšių vėžio ir depresijos riziką Bauman, 2004; Haskell & et al., 2007). Dėl nuolatinio fizinio aktyvumo tiek vyrai, tiek moterys visais atžvilgiais sumažina santykinę mirties riziką nuo 20% iki 30% (Warburton, Nicol, & Bredin, 2006). Moksliniai tyrimai parodė, kad reguliarus fizinis aktyvumas gali pagerinti psichinę sveikatą įvairiais būdais: keldamas savigarbą, savarankiškumą, gerindamas kognityvines (pažintines) bei psichologines funkcijas ir mažinant depresiją (De Moor, Boomsma, Stubbe, Willemsen, & Geus, 2008; Stein, Fisher, Berkey, & Colditz, 2007). Kitas autorius atlikęs metaanalizę (Miller, 2010) rašo, kad ilgas sėdėjimas yra susijęs su didesne depresijos ir kitų psichinės sveikatos problemų rizika.

Pasaulio sveikatos organizacija  (2007) išskiria sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo sąvoką: tai bet kokia fizinės veiklos forma, kuri lavina funkcinius gebėjimus ir teikia naudos sveikatai, nesukeldama jai žalos ar pavojaus. Tai gali būti, ne papildoma fizinė veikla, o susijusi su ta aplinka (pvz.: kelionės namo pėsčiomis, dviračiais, riedučiais, aktyvus gyvenimas, laisvalaikis bei atsitiktinės veiklos ir t. t.). Strukčinskienės ir kt. (2014) atliktame tyrime apie Klaipėdos miesto gyventojų gyvenseną, rezultatai parodė, kad tik 1,3 proc. apklaustųjų važinėja dviračiai, 6,8 proc. eina pėsčiomis. Dažniausiai klaipėdiečiai važinėja individualiu (48 proc.) ir viešuoju transportu (43,5 proc.).

Visiems sveikiems asmenims nuo 18 metų, norint palaikyti sveikatą ir ją skatinti turi minimaliai užsiiminėti bent vidutinio intensyvumo aerobinėmis (ištvermės) treniruotėmis (ar kita veikla), kurios truktu ne mažiau kaip 30 min. penkis kartus per savaitę arba didelio intensyvumo aerobinėmis fizinio aktyvumo pratybomis (veikla) mažiausiai 20 min. tris kartus per savaitę (tai gali būti kombinuotas vidutinio ir didelio intensyvumo veiklos). Taip pat du kartus per savaitę reikia atlikti veiklą, kuri palaiko ar padidina raumenų jėgą ir ištvermę ( 8–10 pratimų, po 8–12 pakartojimų, pagrindinėms raumenų grupėms, po kurio atsiranda norimas nuovargis) (Haskell et al., 2007).

Bendradarbiaujame:                   plačiau..