Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Gyvenimo būdas, lėmęs epidemiologinį perėjimą

Kiekvienas žmogus, priglaudęs delną prie krūtinės, jaučia širdies ritmą. Kad jį skleistų, širdis dirba kiekvieną akimirką – ir taip visą gyvenimą. Per vidutinį žmogaus gyvenimo laikotarpį širdis susitraukia apie tris milijardus kartų.

Kol Jūs skaitėte šią pastraipą, užsikimšo vieno amerikiečio širdies arterija, ja liovėsi tekėti kraujas ir tam tikra širdies raumens dalis nebegauna kraujo, prasideda nebegrįžtami širdies ląstelių pokyčiai. Per ateinančią parą infarktas ištiks 3000 amerikiečių – panašiai tiek žmonių žuvo 2001 m. rugsėjo 11 d. per teroristų išpuolius. Širdis yra pagrindinis gyvybę palaikantis organas, kita vertus, šiuolaikiniame pasaulyje širdies ligos dažnai tampa pagrindine mirties priežastimi (Campbell, 2018).

Amerikoje jau 100 metų širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis. Lietuvoje prieš 100 metų mirtingumo situacija buvo visiškai kitokia, pirmavo infekcinės, kvėpavimo takų, virškinamojo trakto ir tik po to kraujotakos sistemos ligos ir piktybiniai navikai. Šiuo metu yra įvykęs epidemiologinis perėjimas – šio proceso metu, kuris pastebimas viso pasaulio išsivysčiusiose šalyse, mirtingumo pagal mirties priežastis rodikliai susikeitė vietomis ir šiuo metu struktūroje dominuoja kraujotakos sistemos ligos (Lietuvos visuomenės sveikatos būklės pokyčiai per šimtmetį, 2018).

1 pav. pateikiamas Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų per paskutinius 100 metų. Kaip matome, šimtmečio pradžioje mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų buvo itin mažas – 1925 m. 10 000 gyventojų teko 5 mirtys. 1956 m. 10 000 gyventojų jau teko 18 mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų. Toliau mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklis tik didėjo, 1993–2000 m. pastebimas nežymus mirtingumo mažėjimas, tačiau vėliau gyventojų mirtingumas nuo šios grupės ligų vėl pradėjo didėti. 2016 m. 10 000 gyventojų teko 81 mirtis nuo kraujotakos sistemos ligų, tai yra 4,5 karto daugiau nei 1956-aisiais.

1 pav. Gyventojų mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje 1918–2018 m. (10 000 gyv.)

Šaltinis: Higienos institutas, 2018 m.

Greičiausiai kyla klausimas, kodėl gi įvyko epidemiologinis perėjimas? Didžiausios įtakos tam turėjo pasikeitęs gyvenimo būdas, kuris vis labiau primena Vakarų valstybių aukštesnio socialinio sluoksnio žmonių kasdienybę. Žmonės vis dažniau maitinasi „vakarietišku“ mitybos stiliumi (daug mėsos, riebalų ir mažai skaidulų), mažiau juda, rūko, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, o šiuolaikinė kasdienybė neapsieina be pervargimo ir nuolatinio streso (Netinkamos mitybos padariniai Lietuvos gyventojų sveikatai, 2018). O kur dar padidėjęs kraujospūdis, cholesterolio kiekis kraujyje bei nutukimas, kurio vis dar nelaikome liga. Visa puokštė rizikos veiksnių, kurie prieš šimtmetį mūsų gyvenime nebuvo tokie įsišakniję arba jų nebuvo visai. Mūsų pragyvenimo lygis tapo aukštesnis, maistas sotesnis, esame apsupti įvairių technologijų, palengvinančių buities darbus, fizinį darbą pakeitė protinis, todėl nenuostabu, kad vienas ligas pakeitė kitos, kurios dar vadinamos prabangos ligomis. Taigi, norint išvengti ankstyvos mirties dėl širdies ir kraujagyslių ligų ar šių ligų sukelto gyvenimo kokybės suprastėjimo, būtina savo sveikata pradėti rūpintis ne tik tada, kai pajuntame pirmuosius sveikatos sutrikimus ar kai ištinka infarktas ar insultas, bet jau tada, kai dar esame sveiki, tačiau veikiami vieno ar kito rizikos veiksnio.

Atsižvelgdamas į tai, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras kartu su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis vykdo širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programą, trumpiau vadinamą ,,Širdies ritmu“. Programa yra nemokama, skirta 40–65 m. amžiaus asmenims, turintiems vieną ar keletą iš šių rizikos veiksnių:

  • padidėjęs arterinis kraujo spaudimas;
  • padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujo serume;
  • padidėjusi gliukozės koncentracija kraujo serume;
  • padidėjusi trigliceridų koncentracija kraujo serume;
  • antsvoris ar nutukimas;
  • rūkymas.

 

Jeigu norėtumėte dalyvauti ar sužinoti daugiau informacijos apie sveikatos stiprinimo programą, maloniai kviečiame susisiekti su programos koordinatoriumi, mob. tel. 8 615 16 155 arba el. p. vitalija@sveikatosbiuras.lt.

                                                                                                                        

Straipsnio autorė, visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Vitalija Mikutytė


Naudota literatūra:

  1. Cambell T. Colin, Campbell II Ph. D., Campbell II M. Thomas. 2018. Natūralus būdas išvengti ligų. Kinijos studija. Vilnius: UAB ,,Luceo“.
  2. Higienos institutas. 2018. Netinkamos mitybos padariniai Lietuvos gyventojų sveikatai. Prieiga per internetą: http://hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Mitybos_leidinys.pdf
  3. Higienos institutas. 2018. Lietuvos visuomenės sveikatos būklės pokyčiai per šimtmetį. Prieiga per internetą: http://hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/100metis.pdf

Bendradarbiaujame:                   plačiau..