Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Pasaulinė širdies diena 2019 m. – pažadas širdžiai

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, jog rugsėjo 29-ąją Pasaulinės širdies federacijos iniciatyva minima Pasaulinė širdies diena.

Viena iš šios dienos misijų – užtikrinti širdies sveikatinimo prieinamumą visiems, skatinti žmones pradėti veikti dabar, kad gyventų ilgiau, geriau, su sveika širdimi, paskatinti duoti pažadą:

  • pažadą savo šeimoms – gaminti ir valgyti sveikesnį maistą;
  • pažadą savo vaikams – daugiau mankštintis ir būti aktyvesniems, pasakyti „ne“ rūkymui ir pagelbėti artimiesiems mesti rūkyti;
  • sveikatos priežiūros profesionalo pažadą – padėti pacientams mesti rūkyti ir sumažinti jų cholesterolio kiekį kraujyje;
  • politikos formuotojo pažadą – remti politiką, palankią širdies sveikatai;
  • darbdavio pažadą – investuoti į sveikai širdžiai palankią darbo aplinką.                                       ​

Tai paprasti pažadai savo širdžiai, artimųjų širdims, visų mūsų širdims!

                                                                                                                                                             

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje. Bet nebūtinai taip turėtų būti: bent kiek pakeitę savo gyvenseną galime sumažinti širdies ligų ir insulto riziką, pagerinti savo gyvenimo kokybę ir rodyti gerą pavyzdį jaunesnėms kartoms. Šis pažadas – tai būdas pasakyti sau, žmonėms, kurie mums rūpi, ir visiems pasaulio žmonėms, kaip svarbu yra rūpintis savo širdies sveikata.

Kasmet pasaulyje dėl minėtos priežasties miršta apie 17,9 mln. žmonių, tai sudaro trečdalį visų pasaulio mirčių. 2018 m. Lietuvoje kraujotakos sistemos ligos sudarė daugiau kaip pusę, t. y. 54,4 proc., mirties priežasčių. Lėtinė išeminė širdies liga yra pagrindinė mirties priežastis tarp darbingo amžiaus (16–64 m.) gyventojų. 2018 m. Lietuvoje nuo šios ligos mirė 17,8 proc. darbingo amžiaus vyrų ir 10,9 proc. 16–64 m. amžiaus moterų.

Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, netaisyklinga mityba bei mažas fizinis aktyvumas. Kiti rizikos veiksniai, turintys įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis, yra antsvoris, nutukimas, cukrinis diabetas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir psichinis bei socialinis stresas.

Dažnai širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti. 80 proc. priešlaikinių mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų galima būtų išvengti, jei būtų kontroliuojami keturi pagrindiniai rizikos veiksniai – rūkymas, nesveika mityba, fizinis pasyvumas bei žalingas alkoholio vartojimas.

Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai apskaičiavo, jog vidutinis arterinio kraujo spaudimo, cholesterolio koncentracijos kraujyje sumažinimas, metimas rūkyti gali daugiau negu dvigubai sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis.

2019 m. Pasaulinė širdies federacija ragina paminėti Pasaulinę širdies dieną ir pasižadėti keisti savo įpročius, pradėti valgyti subalansuotą maistą, reguliariai mankštintis, sumažinti alkoholio vartojimą, nerūkyti arba mesti, jei rūkote. Šie maži pokyčiai ne tik pagerins Jūsų sveikatą, bet ir padės mėgautis pilnaverčiu gyvenimu.

Fizinis aktyvumas. 30 minučių aktyvaus judėjimo per dieną gali padėti išvengti širdies infarkto ir insulto. Stenkitės, kad fizinis aktyvumas taptų įprasta jūsų gyvenimo dalimi. Pavyzdžiui, naudokitės laiptais, o ne liftu, išlipkite iš autobuso keletą stotelių anksčiau ir eikite likusį kelią pėsti, žaiskite su vaikais judrius žaidimus, važiuokite dviračiu į darbą, intensyviai atlikite namų ruošos darbus. Fizinis aktyvumas yra puikus būdas atsikratyti streso ir kontroliuoti savo svorį – stresas ir antsvoris taip pat daro įtaką širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui.

Subalansuota mityba. Su maistu kasdien turime gauti būtinų organizmui medžiagų: riebalų, angliavandenių, baltymų, vitaminų, mikroelementų, skaidulinių medžiagų. Visų šių medžiagų santykis turi būti subalansuotas. Netinkamai maitinantis santykis sutrinka. Širdžiai ir kraujagyslėms ypač žalingas per gausus gyvulinių riebalų, lengvai pasisavinamų angliavandenių, druskos, per mažas šviežių daržovių, vaisių, skaidulinių medžiagų, vitaminų, kalio, magnio kiekis. Valgykite daug šviežių vaisių ir daržovių, įvairių grūdų produktų, liesos mėsos, žuvies, žirnių, pupelių, lęšių ir mažai sočiųjų riebalų turinčių maisto produktų. Saikingai vartokite perdirbtus maisto produktus, kuriuose dažnai yra daug druskos, cukraus ir riebalų. Venkite alkoholio ar bent jau sumažinkite jo kiekį, venkite ir saldžiųjų gėrimų. Saldumynus keiskite šviežiais vaisiais. Gerkite pakankamai vandens.

Gyvenimas be tabako. Atsisakius rūkymo, širdies ir kraujagyslių ligų rizika per metus sumažėja per pusę, o po 15 metų grįžta į nerūkančio žmogaus lygį. Venkite ir tabako dūmais užterštos aplinkos – nuolatinis buvimas prirūkytoje patalpoje ženkliai padidina širdies infarkto riziką.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena apie kvalifikuotos pagalbos galimybę vykdant Pasaulinės širdies federacijos skatinamus pažadus. Visapusiška įvairių sričių sveikatos priežiūros specialistų pagalba yra prieinama daugeliui Lietuvos gyventojų: dalyvaukite Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programoje.

Šios programos tikslas – supažindinti su širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos veiksniais, išmokyti keisti gyvenseną, valdyti stresą, pasirinkti sveikatai palankią mitybą bei fizinį aktyvumą ir taip stiprinti rizikos grupės asmenų sveikatą. Programoje gali dalyvauti asmenys, priklausantys širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos grupei, tačiau šiomis ligomis dar nesergantys.

Programos dalyviai supažindinami su:

  • Sveika gyvensena ir jos reikšme lėtinių neinfekcinių ligų prevencijai.
  • Širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto rizikos veiksniais, komplikacijomis, sveikatos rodikliais.
  • Mitybos reikšme širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto atsiradimui bei prevencijai.
  • Fizinio aktyvumo reikšme širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto prevencijai.
  • Streso reikšme širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto atsiradimui; streso valdymu.

Norėdami dalyvauti šioje programoje, kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba savivaldybės, kurioje gyvenate, visuomenės sveikatos biurą.

 

 


Straipsnis parengtas - Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus

Straipsnis publikuotas - http://www.smlpc.lt/lt/

Iliustracijos iš - https://www.world-heart-federation.org/world-heart-day/materials

 

Bendradarbiaujame:                   plačiau..