Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Pradžia

Psichikos ir elgesio sutrikimų skaičius auga

Psichikos ir elgesio sutrikimų skaičius auga

Psichikos ir elgesio sutrikimų skaičius auga Per 2016 m. 17,8 tūkst. vaikų iki 10 metų, 8,5 tūkst. jaunuolių iki 18 metų, 41,2 tūkst. suaugusiųjų iki 64 m. ir 21 tūkst. vyresniosios kartos atstovų išgirdo naujas psichikos ir elgesio sutrikimų diagnozes. Stebint ankstesnių metų tendencijas šie skaičiai auga. Vienas iš veiksnių, labiausiai veikiantis suaugusių asmenų psichinę sveikatą, yra stresas, psichologinis arba emocinis diskomfortas, jis neretai patiriamas darbe. Ketvirtadalio šalies įmonių (transporto, statybų, viešbučių, restoranų, švietimo, sportinės-kultūrinės, poilsio veiklų), kuriose dirba 27 proc. visų mūsų šalies gyventojų, mikroklimatas vertinamas kaip neigiamas arba prastas. Depresijos, nerimo, menko pasitikėjimo savimi, nuovargio, apatijos, agresijos ar nemigos atsiradimui itin reikšmingos įtakos turi patyčios ir mobingas. Mobingas trunka kur kas ilgiau nei įprastos patyčios ir apima ne pavienius ,,agresorius“, bet jų grupeles, susidedančias iš 2–4 asmenų. Būtina fiksuoti psichologinio smurto atvejus darbe, šviesti organizaciniu lygmeniu bei nukentėjus nebijoti kreiptis psichologinės pagalbos į specialistus. Kiekvienų metų spalio 10 d. visas pasaulis įvairiais aspektais ima kalbėti apie psichinę sveikatą, šia tema įgyvendinamos įvairios iniciatyvos ir pan. – taip minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Nors vienas straipsnis ar renginys akivaizdžiai nesumažina problemų masto ir neišsprendžia nė vieno konkretaus žmogaus sunkumų, tačiau kiekvienam iš mūsų padeda susimąstyti apie greta esančius žmones, kurių problemas, kaip ir savo, ne visada pastebime, o pastebėję ne visada norime ir žinome, kaip spręsti, kur Klaipėdoje kreiptis pagalbos. Visgi jei susidūrus su sunkumais dėl kažkokių priežasčių nesinori jais dalintis, prašyti pagalbos savo artimųjų ar sunkumai net su kitų palaikymu neišsprendžiami, Jūs galite gauti nemokamą specialistų pagalbą: • VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras (daugiau informacijos – www.kpsc.lt, tel. 41 00 27). Prie Klaipėdos pirminių sveikatos priežiūros centrų prisiregistravusiems ir socialiai draustiems asmenims medicinos psichologų paslaugos yra nemokamos. UAB „Nefrida“, UAB „Kraujažolė“ ir UAB „MediCa klinika“ klientams VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro paslaugos neteikiamos, nes šios įstaigos pačios teikia pirmines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas. Norint pasikonsultuoti su psichologu, gydytojo siuntimas nėra būtinas, reikėtų kreiptis į registratūrą telefonu (8 46) 41 00 27 arba atvykus į Centrą. Lankantis VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre tik pas psichologą, medicininė kortelė neužvedama, garantuojamas pateikiamos informacijos konfidencialumas. • UAB Nefridos klinika (daugiau informacijos – www.nefrida.lt, tel. 39 70 70); • UAB MediCa klinika (daugiau informacijos www.medicaklinika.lt, tel. 32 34 10); • Anoniminės alkoholikų grupės (daugiau informacijos – http://www.aalietuvoje.org, Žemaitijos regione tel. +370 648 45 182); • Klaipėdos priklausomybių ligų centras (daugiau informacijos – http://www.kplc.lt, tel. 41 50 25); • Psichologinė pagalba asmenims, susidūrusiems su onkologinėmis ligomis, bei jų artimiesiems (daugiau informacijos – http://www.onkocentras.lt, tel. +370 684 78 129); • BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras (daugiau informacijos – http://www.gerovescentras.lt, tel. 41 21 45); • Viešoji įstaiga Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras (daugiau informacijos – http://www.moteriai.lt, tel. 35 00 99); • Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba • DPJC (http://www.dpjc.lt) informuoja apie teikiamas nemokamas psichologines paslaugas: o Savitarpio paramos ir savipagalbos grupė suaugusiesiems, išgyvenantiems tarpasmeninių santykių sunkumus (psichologė A. Liulytė, būtina registracija, tel. +370 626 83 749); o Savitarpio paramos ir savipagalbos grupė suaugusiesiems, patyrusiems netektį, skyrybas ar praradusiems darbą (psichologė, psichoterapeutė Nadiežda Šašilkina, būtina registracija, tel. +370 645 47 708); o Asmeninio augimo ir savęs pažinimo grupė suaugusiesiems (psichologė A. Liulytė, būtina registracija, tel. +370 626 83749); o Individualios konsultacijos pirmadieniais ir trečiadieniais 12–16 val. (psichologė A. Liulytė, būtina registracija, tel. +370 626 83 749). Taip pat sekite Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro veiklas Facebook paskyroje, kurios prisideda prie psichinės sveikatos gerinimo ir stabteli ties konkrečiais, mums visiems rūpimais klausimais. Straipsnis parašytas remiantis teminiu tyrimu ,,Psichikos sveikata skirtinguose gyvenimo tarpsniuose: geroji praktika ir perspektyvos Lietuvoje“ medžiaga. Projektas „Atviros Vyriausybės iniciatyvos“ finansuojamas Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto lėšomis. Tyrimo autoriai: CIVITTA.

plačiau...
Pasaulinė košių diena Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biure!

Pasaulinė košių diena Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biure!

Pasaulinė Košės dieną paminėjo Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro kolektyvas ragaudamas gardžiąsias AB "Kauno Grūdai" Activus košes! Košės yra naudingos mūsų organizmui dėl jose esančių skaidulinių medžiagų bei gausybės vitaminų, mineralų. Naudingiausios mūsų sveikatai yra pilno grūdo košės, dribsniai su kuo mažesniu pridėtinio cukraus ir druskos kiekiu. AB "Kauno Grūdai" Activus košės pažymėtos rakto skylutės ženklu, kuris reiškia jog gaminys yra sveikatai palankus. Šio ženklo ieškokite pirkdami ne tik košes, bet ir kitus maisto produktus.

plačiau...
Sportinės varžybos

Sportinės varžybos

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai drauge su Klaipėdos apskr. VPK VTT Prevencijos skyriaus pareigūnais kūno kultūros ir sporto dienai paminėti organizavo sportines varžybas .Sportinės varžybos vyko š.m. spalio 3 d. 11 val., Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (sporto salė).

plačiau...
Sąmoningumas – prevencija prieš depresiją

Sąmoningumas – prevencija prieš depresiją

Spalio 1 d. minima Europos depresijos diena. Depresija – tai liga, kurios nė vienas iš mūsų nesirenkame sąmoningai. Ankstesniuose straipsniuose kalbėjome, kokiu mastu ir kokiais požymiais pasireiškia ši liga, o šiandien pabandysime atskleisti kuo daugiau depresijos atsiradimo priežasčių, iš kurių dalį galime sąmoningai mažinti ar visiškai pašalinti. Taip jau yra, kad skubėdami ir bėgdami savo kasdienių rūpesčių keliu neretai pamirštame pasirūpinti ne tik savo emocine gerove, bet ir tinkamai patenkinti fiziologinius poreikius, t.y. neskiriame pakankamai dėmesio savo kokybiškam poilsiui, miegui, valgome nepakankamai maisto, kuriame gausu B, D grupės vitaminų, magnio, geležies, cinko, jodo, seleno mikroelementų, folio, aminų, Omega 3 riebalų rūgščių, pasirenkame pernelyg pasyvų gyvenimo būdą ar per ilgai užsisėdime prie kompiuterių, telefonų naršydami internete – visa tai turi įtakos depresijos atsiradimui. Ilgą laiką ignoruojami mūsų psichologiniai ir fiziologiniai poreikiai neretai perauga į ligas, kad bent taip atkreiptų į save dėmesį. Kartais per skubėjimą ir savo resursų viršijimą patenkame į nelaimingus atsitikimus, susižalojame, kartais net patiriame smegenų traumas, kurios gali atsiliepti ne tik įtaka depresijai. Žinoma, yra nemažai atvejų, kai susirgimus paveldime ar atsitiktinai (nepriklausomai nuo mūsų pačių) įgyjame, tačiau neretais atvejais į savo kūną žiūrime kiek vartotojiškai, t.y. valgome tai, kas skanu, o ne tai, kas sveika, sportuojame ne tam, kad būtume sveiki, o tam, kad gražiai atrodytume, arba iš viso nesportuojame – vėliau stebimės atsiradusiomis candida, širdies ligomis ir pan. Visgi net itin rūpindamiesi ir puoselėdami save nesame apsaugoti nuo ligų, turinčių įtakos depresijos atsiradimui pvz.: vilkligės, fibromialgijos, cialiakijos, artrito, išsėtinės sklerozės, vėžio ar pan. Ligos ne tik savo buvimu gali tapti depresijos atsiradimo priežastimi. Jos atsiradimą taip pat gali skatinti ir tam tikrų medikamentų vartojimas, kuriuose yra opioidų, benzodiazepino, kortikosteroidų, alfa interferonų, barbituratų, anticholinerginų, tačiau jų vartojimas gali būti neišvengiamas, kaip ir hormoninių-kontraceptinių preparatų vartojimas esant tam tikriems sutrikimams. Kiekvienas vaistas, vartojamas dideliais kiekiais, gali tapti nuodu. Depresyvias nuotaikas gali sukelti tų pačių vaistinių preparatų vartojimas ne gydymosi tikslais, kaip narkotines medžiagas, taip pat piktnaudžiavimas alkoholiu, tabako gaminiais. Ne paslaptis, kad depresijos atsiradimui įtakos gali turėti netektys ir praradimai, darbo netekimas, finansiniai sunkumai, sudėtingos socialinės sąlygos, santykių nutrūkimas arba iširimas, užvaldantis vienatvės jausmas, vaikystės traumos, tokie pasikeitimai, kaip gyvenamoji vieta, darbas, taip pat persidirbimas, menopauzė, o kartais net gimdymas. Daugelis iš šių veiksmų atrodo tiesiogiai nepriklausomi nuo mūsų, neabejotinai taip ir yra, bet ar tikrai nuo mūsų pačių nepriklauso santykiai su partneriais, kitais artimais žmonėmis, sėkmingumas darbe ir finansinė gerovė? Neretai labai pykstame, kai reikia pripažinti, kad mes dažniau turime galimybę rinktis, tik ignoruojame mažiau tenkinančias arba visiškai netenkinančias pasirinkimo galimybes. Žinoma, tai kas mus tenkina šiandien, rytoj gali sukelti visiškai priešingus jausmus. Tam, kad aukščiau išvardinti netikėtumai netaptų depresijos priežastimi, visada pravartu įsiklausyti į save, pasvarstyti, iš kokių kitų galimybių renkamasi, ką gyvenimas duoda atimdamas. Neretai vertinimas priklauso nuo mūsų pačių požiūrio, o esama situacija ne visada yra tokia tragiška, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, tad verta peržvelgti faktus, kurie yra čia ir dabar, atsisakant atrankinių abstrakcijų. Lengva pasakyti – sunku padaryti, tačiau sąmoningai gyvenant galima suvokti, kad sunkumai yra tik dalelytė to gyvenimo, kuriame gyvename – pats gyvenimas kur kas spalvingesnis. Nuolatinis darbas su savimi, prasmės paieškos, tikslų kėlimas yra dalis prevencijos prieš depresiją, ir ne tik.

plačiau...
„Aukuro“ gimnazijoje minima Pasaulinė širdies diena

„Aukuro“ gimnazijoje minima Pasaulinė širdies diena

Rugsėjo 27 dieną „Aukuro“ gimnazijoje įvyko akcija, skirta Pasaulinei širdies dienai paminėti. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistės gimnazijos bendruomenei atliko kūno masės analizę, matavo kraujospūdį, teikė išsamias rekomendacijas apie rizikos veiksnius, sukeliančius širdies ligas bei skatino sveikai gyventi: daugiau judėti ir sveikai maitintis.

plačiau...
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21

Bendradarbiaujame:                   plačiau..