Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Cukriniu diabetu sergančių asmenų skaičius kasmet auga

Kasmet lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena. Cukrinis diabetas (CD) – tai lėtinė endokrininė liga, trunkanti visą žmogaus gyvenimą nuo jos nustatymo. Sergant šia liga dėl kasos išskiriamo insulino trūkumo ar netinkamo jo veikimo, kai organizmas negali jo veiksmingai pasisavinti ir panaudoti, sutrinka visa medžiagų apykaita, didėja gliukozės kiekis kraujyje, blogėja žmogaus savijauta. Ši liga gali pažeisti inkstus, širdį, kraujagysles, akis, nervų sistemą. Cukrinio diabeto klasifikacija pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO): 1–ojo tipo cukrinis diabetas (nuo insulino priklausomas CD), 2–ojo tipo cukrinis diabetas (nuo insulino nepriklausomas CD), nėščiųjų cukrinis diabetas (gestacinis diabetas),  kitos specifinės cukrinio diabeto formos (CD – kaip kitų ligų antrinė būklė).

Didėjantis žmonių su antsvoriu, nutukusių, nesveikai besimaitinančių, per mažo fizinio aktyvumo bei patiriančių socialinių–ekonominių sunkumų skaičius lemia didėjantį sergamumą cukriniu diabetu. Iš 1 pav. pateiktų duomenų matyti, kad sergamumas cukriniu diabetu 2013-1017 m. Lietuvoje didėja. Visą analizuojamąjį laikotarpį sergamumas Klaipėdoje buvo didesnis nei Lietuvoje. 2017 m. tiek Klaipėdoje (39,9/1000 gyv.), tiek Lietuvoje (38/1000 gyv.) buvo užfiksuotas didžiausias sergamumas. Lietuvoje cukrinio diabeto paplitimas yra vienas mažiausių Europoje, tačiau nerimą kelia tai, jog sergančiųjų skaičius kasmet auga. Nors susirgęs cukriniu diabetu žmogus gali gyventi kelerius metus nejausdamas aiškių simptomų (dažniausiai sergant 2–ojo tipo diabetu), tačiau laikui bėgant, didelis cukraus kiekis kraujyje gali smarkiai pakenkti daugeliui organų sistemų sukeldamas širdies infarktą, insultą, nervų pažeidimus, inkstų funkcijos nepakankamumą, aklumą, impotenciją bei infekcijas, galinčias lemti amputacijas.

                                                                                                                                                           

1 pav. Cukriniu diabetu sergančių asmenų pasiskirstymas Lietuvoje ir Klaipėdoje (1000 gyv.), 2013-2017 m.

Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

2 pav. pateikti  labiausiai paplitusios cukrinio diabeto grupės, tai I ir II tipo cukrinis diabetas. Nuo insulino priklausomas cukrinis diabetas (I tipo CD) dažniausiai išsivysto vaikystėje arba paauglystėje. I tipo cukrinis diabetas yra ganėtinai ūmus susirgimas, jam būdingas silpnumas, nuovargis, svorio mažėjimas, pagausėjęs šlapinimasis, pykinimas, troškulys. Iki šiol nėra aišku, kaip ligos būtų galima išvengti. II tipo cukriniam diabetui būdingas atsparumas insulino pasisavinimui arba nepakankamas insulino išskyrimas (I tipo CD pasižymi visišku insulino trūkumu). Šio tipo diabetu dažniausiai serga vyresni nei 40 m.žmonės, ligos pradžia neryški, ilgą laiką nebūna jokių negalavimų ir ligos simptomų (troškulys, dažnas šlapinimasis, odos niežulys). II tipo cukriniu diabetu dažniausiai susergama dėl netinkamos gyvensenos. II tipo cukriniu diabetu sergančiųjų populiacija palyginus su I tipo yra ženkliai didesnė. Klaipėdoje 2017 m. sergamumas I ir II tipo cukriniu diabetu buvo didesnis nei Lietuvoje.

                                                                                                                                                           

  2 pav. I ir II tipo cukrinio diabeto pasiskirstymas Lietuvoje ir Klaipėdoje (1000 gyv.), 2017 m.

Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Palyginti nedidelė dalis ligonių miršta nuo cukrinio diabeto. Dažniausiau mirštama nuo jo komplikacijų. Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo cukrinio diabeto 2013–2017 m. svyravo, paskutiniaisiais metais pastebima didžiausia reikšmė per šį laikotarpį (14,9/100 000 gyv.). Pastarųjų penkerių metų laikotarpiu svyravimai pastebimi ir Klaipėdos mieste, o 2017 m. taip pat buvo nustatytas aukščiausias mirtingumas dėl cukrinio diabeto (16/100 000 gyv.) (3 pav.).

                                                                                                                                                             

           3 pav. Mirusiųjų skaičius dėl cukrinio diabeto 100 000 gyventojų, 2013-2017 m.   

                            Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras                           

4 pav. pateikiami 2013-2017 m. duomenys apie naujai susirgusių cukriniu diabetu asmenų skaičių pagal lytį. Kaip matyti, naujai susirgusių cukriniu diabetu moterų skaičius didėjo 2015-2017 m., o vyrų 2013-2017 m. 2017 m. buvo didžiausias naujai susirgusių asmenų skačius cukriniu diabetu tiek tarp moterų (7/1000 gyv.), tiek tarp vyrų (6,4/1000 gyv.). 

                                                                                                                                                                   

      4 pav. Naujai susirgusių asmenų skaičius pagal lytį 1000 gyventojų, 2013-2017 m.

Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis cukriniu diabetu 1994 m. sirgo apie 110 milijonų, o dabar serga apie 246 milijonus žmonių (6 proc. visos populiacijos). Prognozuojama, kad 2025 m. šis skaičius išaugs iki 380 mln. (7,3 proc.). Per dvi dekadas žmonių, sergančių cukriniu diabetu skaičius padvigubėjo, o per artimiausias kitas – patrigubės. PSO prognozuoja, kad iki 2030 metų diabetas taps 7-tąja dažniausia mirties priežastimi. II tipo cukrinis diabetas sudaro 75–95 proc. visų diabeto atvejų, todėl mirtingumo didėjimas siejamas su šio tipo ligos sergamumo didėjimu. II tipo cukrinis diabetas dažniausiai susiformuoja dėl netinkamo gyvenimo būdo, nesveikos ir perteklinės mitybos, mažo fizinio aktyvumo. Riziką  susirgti galima sumažinti: kontroliuojant kūno svorį, reguliariai užsiimant fizine veikla (vidutinio fizinio intensyvumo veikla ne mažiau 30 min., 5 kartus per savaitę);  sveikai maitinantis (3–5 porcijos vaisių bei daržovių per dieną, cukraus kiekio ribojimas);  atsisakant tabako gaminių.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras savo ruožtu kviečia dalyvauti sveikatos stiprinimo programoje ,,Širdies ritmu“, kuri yra skirta asmenims sergantiems cukriniu diabetu ir (ar) širdies ir kraujagyslių ligomis arba turintiems rizikos veiksnių lemiančių jų atsiradimą.

 

Naudingos nuorodos:

Bendradarbiaujame:                   plačiau..