Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Europos saugaus eismo diena

Spalio 13 dieną Lietuva kaip ir visa Europa mini Europos saugaus eismo dieną. Šia diena siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į keliuose slypinčius pavojus ir skatinti žmones atsargiau elgtis keliuose. Žmonės yra raginami bent šią dieną keliuose elgtis pagal visas saugumo taisykles, būti atidesniems už vairo, saugoti ne tik save ar šalia sėdintį keleivį, bet ir kitus kelių eismo dalyvius.

Statistikos duomenimis kasmet Europos keliuose žūsta apie 30 tūkst. žmonių (2012 m. – 28 tūkst.), iš jų vidutiniškai 21 % pėsčiųjų, 7 % dviratininkų, 18 % motociklininkų ir mopedų vairuotojų. Iš žūstančių pėsčiųjų 70 % žūsta miestų teritorijose. Yra ko nerimauti – per pastarąjį dešimtmetį eismo įvykiuose žuvusių pėsčiųjų skaičiaus sumažėjimas nebuvo proporcingas visų žūčių keliuose skaičiaus sumažėjimui. Kone kas antras žuvęs keliuose miestų teritorijose yra pėsčiasis arba dviratininkas. Pavojų pėstiesiems ir dviratininkams miestų teritorijose kelia tai, kad trūksta jiems atskirtų juostų, transporto priemonės važiuoja dideliu greičiu, o eismo dalyviai elgiasi nesaugiai. Už eismo saugą atsakomybė tenka visiems – elgtis atsakingai ir pagarbiai privalo tiek pėstieji, tiek dviratininkai, tiek automobilių vairuotojai.  Taip pat didelė dalis žuvusiųjų nesegi saugos diržų. Todėl tėvai įspėjami, kad pasirūpintų savo vaikų saugumu važiuojant automobiliu- jie privalo sėdėti prisegti jų amžiui pritaikytose automobilinėse kėdutėse.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, eismo saugumo situacija Lietuvoje gerėja. Vertinant 10 metų laikotarpio avaringumo rodiklius, fiksuojama, kad 2015 metais keliuose žuvusiųjų skaičius, palyginti su 2005 metais, sumažėjo daugiau kaip 3 kartus. 2015 m. Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 241 žmogus, t. y. 9,7 proc. mažiau nei 2014 metais. Pastaraisiais metais kelis kartus sumažėjo ir eismo įvykiuose nukentėjusių vaikų skaičius (per paskutinius 10 metų žuvusių vaikų (iki 18 metų) sumažėjo apie 6 kartus (2006 m. žuvo 65 vaikai, 2007 m. - 70, 2015 m. - 11 vaikų). Nors pasiekta puikių rezultatų, Lietuva vis dar yra tarp tų Europos Sąjungos šalių, kuriose žuvusiųjų skaičius milijonui gyventojų yra didžiausias, todėl eismo saugumas keliuose išlieka vienas pagrindinių mūsų šalies iššūkių.

Pagrindinės eismo nelaimių priežastys Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, tai leistino važiavimo greičio viršijimas, neblaivūs, neturintys teisės vairuoti transporto priemones vairuotojai, kelio ženklų reikalavimų nepaisymas, saugos diržų, šalmų nenaudojimas, vairavimo įgūdžių stoka, vairuotojų per didelis pasitikėjimas savimi, galimos rizikos nesuvokimas, pėsčiųjų, dviratininkų, vadeliotojų daromi Kelių eismo taisyklių pažeidimai, nepagarba vienas kitam.

Eismo dalyvių švietimas, socialinė saugaus eismo reklama, vykdomos policinės prevencinės priemonės keliuose, teisinės priemonės, taikomos Kelių eismo taisyklių pažeidėjams, turi nemažą įtaką žmonių sąmoningumui ugdyti, eismo nelaimių skaičiui keliuose mažinti. Tačiau svarbiausias dalykas ir tiesa yra tokia: jeigu pats žmogus nenorės keisti savo požiūrio ir supratimo į saugumą kelyje, klausimas – kas jam gali padėti?


 

Bendradarbiaujame:                   plačiau..