Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Griuvimų prevencija

Pasaulyje didėjant senyvo amžiaus gyventojų skaičiui ir ilgėjant gyvenimo trukmei, labai svarbu išlaikyti jų fizinį aktyvumą ir savarankiškumą kasdienėje veikloje. Griuvimai laikomi vienu iš pagrindinių pagyvenusių žmonių sergamumą ir mirštamumą įtakojančių veiksnių. Todėl labai svarbu anksti nustatyti pagyvenusių žmonių griuvimų riziką ir pritaikyti tinkamas prevencijos priemones.

PRIEŽASTYS

Griuvimo priežasčių yra daug, gali būti keletas priežasčių vienu metu, o kartotinų griuvimų priežastys gali būti vis kitos. Griuvimo priežasčių supratimas labai padeda jų išvengti. Pasaulio sveikatos organizacija priežastis, įtakojančias griuvimus ir dėl jų patiriamus sveikatos sužalojimus, suskirstė į keturias pagrindines grupes: biologinės kilmės, elgsenos, aplinkos ir socialines – ekonomines.

Biologinės priežastys: amžius, lytis, pusiausvyros sutrikimai, lėtinės ligos, pažintinis sutrikimas ir kt.

Egsenos priežastys: vaistų vartojimas, alkoholio vartojimas, nepakankamas fizinis aktyvumas, netinkamos avalynės naudojimas ir kt.

Aplinkos priežastys: nesaugiai suprojektuotas pastatas, slidžios grindys ir laiptai, nepakankamas apšvietimas ir kt.

Socialinės priežastys: žemas pajamų ir išsilavinimo lygis, netinkamos gyvenimo salygos, bendravimo stoka ir kt.

PASEKMĖS

Nors griuvimai būdingi įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau vyresniame amžiuje griuvimų pasekmės rimtesnės: fiziniai sužalojimai, lūžiai, dėl kurių sumažėja savarankiškumas kasdienėje veikloje, didėja priklausomybė nuo kitų, mirštamumas, rizika pakliūti į sveikatos priežiūros instituciją. Griūvantysis paprastai į žemę atsiremia ranka, tuo atveju lengvai lūžta dėl osteoporozės išretėję dilbio kaulai. Pačios grėsmingiausios sveikatai ir daug negrįžtamų asmeninių ir socialinių-ekonominių nuostolių sukeliančios griuvimų pasekmės yra šlaunikaulio viršutinės dalies lūžiai. Po tokių lūžių apie 20–40 proc. senų žmonių miršta per pirmuosius metus, o 50 proc. nebegali savarankiškai judėti. Ne mažiau svarbios yra ir psichologinės griuvimų pasekmės, tai : baimė vėl nugriūti, susižeisti, depresija, nerimas ir nepasitikėjimas savimi. Net ir nepatyrusiems fizinių traumų dėl griuvimų neretai išsivysto vadinamas „pogriuviminis sindromas“, kuriam būdingas nepasitikėjimas savimi, neryžtingumas, savo aktyvumo apribojimas.

PREVENCINĖS GALIMYBĖS

Tam kad išvengti griuvimo rizikos visų pirma žmonės kurie jaučia, jog yra linkę griūti turėtų kreiptis į gydytojus, tam kad gydytojai nustatytų ir gydytų jų lėtines ligas, trikdančias eiseną ir pusiausvyrą bei sukeliančias alpimą, rūpestingai parinktų vaistus, koreguotų jų dozes. Svarbu pasirūpinti visaverte mityba su pakankamu baltymų ir kalorijų kiekiu. Tikrintis dėl kaulų osteoporozės ir rūpintis osteoporozės profilaktika - papildomai vartoti kalcio ir vitamino D.

Patartina, kad pagyvenę žmonės, turintys padidėjusią riziką griūti, naudotų pagalbines priemones – lazdas, vaikštynes, vežimėlius, avėtų neslystančiais padais žieminę avalynę.

Viena svarbiausių vietų prevencijoje užima saugios gyvenamosios aplinkos sudarymas. Patartina paprašyti artimųjų pagalbos įrengiant apie griuvimus informuojančius ženklus ar garso priemones (skambučius, varpelius) tiems žmonėms, kurie turi padidėjusią riziką griūti ir gyvena vieni ar yra ilgalaikio gydymo ar slaugos įstaigose. Būtina pritaikyti apšvietimą, naudoti neslidžius kilimėlius, pritvirtinti turėklus prie laiptų, tualeto, vonioje ar duše.

Keletas pratimų pavyzdžių:

 Stovėjimas ant vienos kojos – Atsistokite tiesiai, rankas galite laikyti ant liemens. Tada kelkite pasirinktą koją ir tuo metu perkelkite svorį ant kitos kojos. Palaikykite, kol suskaičiuosite iki 5, tada nuleiskite koją. Tą patį pratimą 4-8 kartus atlikite kita koja.

Kojos siūbavimas – stovėkite ant vienos kojos, o pakeltąją siūbuokite pirmyn ir atgal taip, kad klubai kuo mažiau judėtų. Kiekviena koja atlikite 4-8 svyravimus.

Pirštai – kulnas - atsistokite tiesiai, kad pėdos būtų po klubais, o svoris lygiai paskirstytas tarp pirštų ir kulno. Veiksmas. Pirmiausia atsistokite ant pirštų, tuomet persikelkite ant kulnų. Stenkitės išlaikyti kūną tiesų ir judinti tik pėdas ir kulkšnis. Jei reikia, už ko nors laikykitės. Pakartokite pratimą 20 kartų arba kol pajusite šilumą.

Bendradarbiaujame:                   plačiau..