Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Ką valgyti po antibiotikų?

Antibiotikų vartojimas  ne tik gydo, bet neigiamai veikia virškinimo trakto mikroflorą. Daugelis esame girdėję pasakymą „Sveikas žarnynas – sveikas organizmas“. Šis teiginys yra labai teisingas, nes moksliniai tyrimai rodo, kad tinkama mūsų žarnyno mikroflora, kurią sudaro „gerųjų“ ir „blogųjų“ bakterijų tinkamas santykis, teigiamai veikia imuninę sistemą. Probiotikų vartojimas ne visada užtikrina tinkamą bakterijų santykio atstatymą.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro dietistė, visuomenės sveikatos specialistė Rūta Genutė teigia, kad po antibiotikų vartojimo labai svarbu užtikrinti subalansuotą bei įvairią mitybą. Svarbu, kad mitybos racionas būtų papildytas vaisiais, daržovėmis, grūdinės kultūros produktais, sėlenomis bei sėmenimis, nes šie maisto produktai turtingi skaidulinėmis medžiagomis, kurios stimuliuoja „gerųjų“ bakterijų populiacijos augimą žarnyne. Šios maisto medžiagos yra prebiotikai arba kitaip bakterijų maistas. Prie prebiotikų yra priskiriamas ir skaidulos inulinas bei pektinas. Šių skaidulinių medžiagų gausu svogūnuose poruose, topinambuose, šparaguose, cikorijose, česnakuose, serbentuose, agrastuose, svarainiuose, slyvose, obuoliuose bei citrusiniuose vaisiuose. Būtent šiuos produktus reikia įtraukti į mitybos racioną.

Naudinga kasdien vartoti raugintų maisto produktų, nes jie organizmą aprūpina probiotikais. Daugeliui įprastas yra kefyras ar rauginti kopūstai. Tačiau galime paįvairinti mitybą ne tik raugintais agurkais, bet ir raugintomis morkomis, burokėliais ar bet kokiomis kitomis raugintomis daržovėmis ar net vaisiais, pavyzdžiui, obuoliais. Probiotikų šaltinis taip pat gali būti gėrimas Kombucha, aštrus daržovių gaminys Kimči, ar sojų pupelių produktas Tempe. Rauginti pieno produktai yra puikus „gerųjų“ bakterijų pasirinkimas, tačiau perkant gaminį derėtų atkreipti dėmesį į produkto sudėtį. Visi žinome, kad puikus produktas yra raugintos pasukos, tačiau įsigijus tokio gaminio, kuriame pridėtinio cukraus daugiau nei 5 g/ 100 g produkto, mes ne tik gausime bereikalingo cukraus, kartu ir skonio kvapiklių, kurie nepadarysime gero darbo žarnyno bakterijoms ir visam organizmui. Po antibiotikų vartojimo nereikia pamiršti suvartoti pakankamai skysčių. Rinktis derėtų vandenį ar mineralinį vandenį, bet ne gazuotus, saldintus gėrimus.

Specialistė priduria, kad ne tik probiotikai svarbūs po antibiotikų vartojimo.  Naudinga mitybos racioną praturtinti vitaminu C. Šis vitaminas atlieka daug funkcijų susijusių su imuniteto stiprinimu, organizmo apsaugojimu nuo ligos sukėlėjo. Vitamino C turi įvairios daržovės, vaisiai. Naudinga gerti erškėtuogių arbatą, valgyti brokolių salotas, gaminti įvairius patiekalus su petražolėmis ir taip organizmą aprūpinsime didesniu vitamino C kiekiu.

 

Žuvų taukai yra svarbių riebalų rūgščių, tokių kaip omega 3, šaltinis, kurios mažina uždegimines reakcijas organizme ir naudingos vartoti ne tik po ligos, bet taip pat ir profilaktikai. Omega 3 gausu riebiose žuvyse, silkėje, skumbrėje, ančiuviuose, lašišoje. Keletą kartų per savaitę žuvį valgyti naudinga ir to pakaks aprūpinti organizmą omega 3 riebalų rūgštimis. Moksliniai tyrimai rodo, kad nuo žuvų mėsos kokybės priklauso joje esančių omega 3 riebalų rūgščių kiekis. Kokybę nulemia žuvų auginimo būdas bei terminis jos apdorojimas. Tyrimų metu nustatyta, kad fermose augintose žuvyse „gerųjų“ riebalų rūgščių yra, nors šiek tiek mažiau nei laukinėse žuvyse. Valgydami žuvį ar gerdami žuvų taukus organizmą aprūpiname ir vitaminais D, A, kurie yra labi svarbūs imuniteto atstatymui ir jo stiprinimui.

 

 
 

Bendradarbiaujame:                   plačiau..