Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Minima Pasaulinė kūdikių maitinimo krūtimi savaitė

Pirmoji rugpjūčio mėnesio savaitė minima kaip pasaulinė kūdikių žindymo krūtimi savaitė. Ja siekiama atkreipti dėmesį į žindymo skatinimo ir palaikymo svarbą.

MOTINOS PIENAS

Kūdikiui idealus maistas, tenkinantis energijos ir beveik visų maisto medžiagų poreikį, ypač pirmuosius šešis jo gyvenimo mėnesius, yra motinos pienas.

Po gimimo žindant krūtį pasirodo priešpienis (krekenos). Pradžioje jo būna nedaug – nuo kelių lašų iki 5 – 10 ml. Tai tirštas, gelsvokas skystis, turintis labai daug baltymų, nedaug lengvai įsisavinamų riebalų ir daug imuninių medžiagų. Priešpienyje yra du kartus daugiau baltymų, 1,5 karto daugiau mineralinių medžiagų, 2 kartus mažiau riebalų, 1,5 karto mažiau laktozės nei subrendusiame motinos piene. Jame daugiau apsauginių faktorių. Priešpienio aminorūgščių sudėtis yra kitokia nei subrendusio motinos pieno. Priešpienyje daugiau mineralų ir vitaminų, ypač vitaminų A, D, B12.

Didžiąją priešpienio baltymų dalį sudaro apsauginiai baltymai, apsaugantys nuo infekcijų ir neleidžiantys prasiskverbti alergenams per naujagimio virškinamojo trakto gleivinę į organizmą. Labai svarbu, kad naujagimis būtų kuo anksčiau pažindytas ir toliau žindomas, nes tie apsauginiai baltymai neprasiskverbia pro placentą, o mažojo žmogaus organizmas jų dar nesintezuoja. Daugiau nei subrendusiame motinos piene, priešpienyje yra ir kitų aktyvių medžiagų – hormonų, augimo faktorių ir fermentų. Per 3 – 7 paras priešpienis laipsniškai pereina į subrendusį motinos pieną.

Motinos pienas yra vienintelis geriausias naujagimio, kūdikio maistas, nes:

  • Patenkina visus mažylio maisto medžiagų ir vandens poreikius pirmuosius 4 – 6 gyvenimo mėnesius;
  • Nuo pat gimimo yra tinkamas kūdikio virškinamajam traktui, t. y. tik jį naujagimis, kūdikis pajėgia geriausiai įsisavinti;
  • Skatina gerą naujagimio, kūdikio augimą, fizinę raidą, protinę brandą;
  • Aprūpina mažojo žmogaus organizmą imuninėmis medžiagomis, t. y. apsaugo jį nuo daugelio ligų sukėlėjų, toksinų bei alergenų;
  • Yra visada tinkamas, švarus, šiltas, geriausias ir ekonomiškiausias maistas;

Kiekvienos motinos pienas yra ypatingas, t. y. geriausiai tinka tik jos mažyliui.

ŽINDYMO POVEIKIS MOTINAI

Žindymas teigiamai veikia ir motiną: tuojau po gimdymo pridėtų prie krūties naujagimių net ir silpnas žindimas skatina hormono oksitocino išsiskyrimą, kuris skatina gimdos raumenų susitraukimą, t. y. pagerina ir pagreitina placentos atsiskyrimą, sumažina kraujavimo pavojų. Be to, žindant kūdikį daugiau išsiskiria hormono prolaktino, kuris ne tik skatina pieno gamybą, bet ir padeda formuotis motinystės jausmui.

Žindymas greičiau padeda gimdai susitraukti, mažina pogimdyvinio kraujavimo riziką. Verta paminėti, kad žindžiusios motinos rečiau serga krūties vėžiu, kiaušidžių vėžiu, osteoporoze.

Žindymas neišsekina labiau nei dirbtinis maitinimas, nes:

  • Mama kartu su mažyliu gali pamiegoti bet kuriuo paros metu;
  • Abu – motina ir mažylis žindymo metu pajunta pasitenkinimą;
  • Sutaupoma laiko, nes nereikia plauti, sterilizuoti dirbtinio maitinimo indų, lieka daugiau laiko poilsiui ir kūdikio priežiūrai;
  • Motinos pienas visada ,,paruoštas“, sterilus, kūdikiui lengvai prieinamas, atitinka jo poreikius, nereikia jaudintis dėl to, kad ruošiant mišinį pateks teršalų ar infekcija, kuri gali sukelti viduriavimą;

ŽINDYMO DAŽNIS

Naujagimiai maitinasi motinos pienu pagal organizmo poreikius, t. y. jie gimsta su apetito suvokimu ir kontrole. Kūdikiai žinda skirtingai. Normalu, kad vieni žinda 10 – 15, o kiti  6 – 8 kartus per parą, žinda greitai arba lėtai, pradeda žįsti labai energingai, o paskui ilsisi, arba žinda ramiai, tolygiai, vienodu tempu, kol pasisotina; valgo iš vienos arba abiejų krūtų, vieną krūtį mėgsta labiau nei kitą arba nerodo skirtumo. Dažniausiai kūdikiai tik pradėję žįsti čiulpia trumpais judesiais, o vėliau lėtesniais, gilesniais. Valgymui tęsiantis pauzės tarp čiulpimų darosi ilgesnės, nes ,,galinis“ pienas yra tirštesnis, jį sunkiau iščiulpti.

Žindyti pradedama, kai pastebimi alkio signalai: kūdikis išsižioja, iškiša liežuvio dalį, tartum apsilaižo, prasideda seilėtekis, rankas tiesia prie burnos, sukioja galvą iš vienos pusės į kitą ieškodamas krūties. Jo verksmas yra paskutinis desperatiškas pranešimas ,,Noriu valgyti...“. Iki verksmo nesusijaudinusį kūdikį lengviau pridėti prie krūties, ir jo žindymas yra kokybiškesnis.

Kartais naujagimis ilgai neprašo valgyti. Tada speneliu arba pirštu pabraukiant per jo lūpas ar skruostą sužadinamas įgimtas ieškojimo – žindimo refleksas, ir naujagimis atsisuka į krūtį, plačiai išsižioja, iškiša liežuvį.

Kai kurie kūdikiai gali žįsti tiesiog dėl nusiraminimo, ne tik norėdami pavalgyti. Dalis kūdikių žinda ilgai. Tai gerai, nes ilgas žindimas skatina pieno gamybą ir tekėjimą. Žinduko padavimas sutrumpina mažylio buvimo prie krūties laiką. Tai blogai, nes motinos pieno gamyba nebestimuliuojama adekvačiai mažylio poreikiams.

Augančio kūdikio poreikiai keičiasi. Normalu, kad vieną kartą jis suvalgo daugiau, kitą kartą mažiau arba ilgai neprašo valgyti. Tik žindymas pagal kūdikio poreikius užtikrina reikiamą motinos pieno gamybą, išsiskyrimą ir apsaugo nuo įvairių ligų, su žindymu susijusių nesklandumų. 

 

Bendradarbiaujame:                   plačiau..