Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Pasitikrink, ar pakankamai valgai daržovių

 

Vaisiai, uogos ir daržovės yra gamtos dovanos, o papildoma žmogaus veikla neretai rūpinasi jų išorine išvaizda, kad jos atrodytų išties nepriekaištingai.

Požiūris į vaisius ir daržoves yra skirtingas, priklausomai nuo metų laiko, geografinės padėties ar net žmogaus specialybės. Akivaizdu, kad botaniko ir virtuvės šefo samprata apie tai, kas yra vaisius ir daržovė, skiriasi. Jei požiūris į vaisių, uogų ir daržovių kilmę bei skonio savybes sutampa, daugybė diskusijų ir nesutarimų kyla dėl klasifikavimo ir grupių apibrėžimo.

Botaniškai vaisius yra augalų sėklų struktūra, kuri vystosi žiedinės augalo dalies centre esančiuose lytiniuose organuose kiaušidėse, o daržovės – visos kitos augalų dalys (šaknys, lapai, stiebai). Tuo remiantis vaisiais galima vadinti obuolius, pomidorus, o šakninėmis daržovėmis – burokėlius, bulves, ropes, lapinėmis daržovėmis – špinatus, kopūstus ir salotas, stiebinėmis daržovėmis – salierus, rabarbarus ir brokolius.

Vaisiai gali būti skirstomi pagal kilmę į: paprastuosius, išaugančius iš žiedo su viena piestele, sutelktinius, išaugančius iš vieno žiedo su daug piestelių, bei sudėtinius, kilusius iš tankiažiedžio žiedyno. Vaisių kategorijai yra priskiriami ne tik pomidorai, bet ir sviestinis moliūgas, šparaginės pupelės, cukinija, baklažanas, žalieji pipirai, paprika, valgomoji ybiškė (dar žinoma kaip okra) ar avokadas.

Botanikų nuomonės visiškai sutampa vienu aspektu – uogos yra vaisiai. Tam, kad vaisių galėtumėme vadinti uoga, jame turi būti bent dvi sėklos. Uoga yra trisluoksnė, turinti išorinę luobelę, minkštimą ir vidinį sluoksnį. Jų vaisiai turi būti išsivystę iš vieno žiedo, turinčio vieną mezginę. Vyšnios, trešnės, slyvos ir kiti mėsingi vaisia su odele ir viena sėkla yra priskiriamos kaulavaisiams. Vienos labiausiai paplitusių ir žinomiausių pasaulyje uogų yra: pomidorai, bananai, baklažanai, arbūzai, mėlynės, vynuogės, persimonai, kivi, spanguolės ar čili pipirai. Braškės, gervuogės ir avietės daugeliui neįprastai nepriskiriamos uogoms, nes yra laikomos vaisiais. Braškės unikalios tuo, kad jų sėklos išsidėsčiusios išorėje, o vaisių sėklos saugomos viduje (pavyzdžiui, obuolių ar persikų), išsivysto iš žiedų su daugiau nei viena mezgine, todėl turėtų būti vadinamos kaulavaisiais.

Citrinvaisiai yra tokios uogos, kurių vaisiai turi tris skirtingus sluoksnius, dvi ar daugiau sėklų, išsivysto iš vieno žiedo su viena mezgine bei yra susiskaidę į atskirus segmentus.

Viename iš vaisių skirstymo pagal kilmę būdų įvardijami atsidarantys vaisiai, kuriems priklauso ankštis – vienalizdis sausasis vaisius, kuris atsidaro dviem išilginiais plyšiais (žirnis, pupa, vikis). Vienų ankštinių augalų vaisiai valgomi ankšties neatskiriant nuo joje esančių sėklų, o kitų augalų valgomos tik mėsingos subrendusios sėklos (avinžirniai). Lęšis priskiriamas pupelių šeimai. Paprastai vartojamos subrendusios sėklos, tačiau kelių rūšių ankštinius augalus (šparagines pupeles, cukrinius žirnius) galima valgyti su ankštimi.

Riešutas yra sausųjų vaisių atstovas, kaip ir gilės ar įvairūs grūdai, jie uždarieji vaisiai.

Kiekvienas galime pasirinkti sau priimtiną augalinės kultūros skirstymą, tačiau vartojant vaisius ir daržoves būtina atkreipti dėmesį į jų sudėtį bei maistines savybes. Būtent tai akcentuoja mitybos specialistai, vaisius ir daržoves skirstantys kiek kitaip nei botanikai ar virtuvės šefai. Kadangi tai yra augalinės kilmės atstovai, svarbi jų sudėtis: kiek angliavandenių (cukrų), baltymų, riebalų, vitaminų, mineralų bei ląstelienos juose yra. Taip išanalizavus daržoves bei vaisius nesudėtinga juos derinti su kitais produktais, valgomais kartu.

Reikėtų nepamiršti, kad išvaizda nėra pats tinkamiausias daržovių ir vaisių skirstymo būdas, nes tokiu atveju, vietoje daržovių valgant vaisius, nukenčia patiekalo maistinė vertė, taip išbalansuojama makro ir mikroelementų pusiausvyra. Prieš gamindami pabandykite įsivaizduoti, koks bus Jūsų lėkštės turinys: ar gausite būtinų maistinių medžiagų, o gal kuri nors grupė dominuos? Turi vyrauti įvairovė ir ne tik spalvinė. Žaliosios lapinės salotos – visada taiklus pasirinkimas, stengiantis suvartoti kuo daugiau daržovių. Vaisiai – pomidorai ir agurkai, paruošti su grietine ar aliejumi, neturėtų būti vienintelė daržovių alternatyva, nors jos ir vandeningos, turi sudėtyje ląstelienos, tačiau maistingumu neprilygsta kopūstams, burokėliams ar morkoms. Svarbu ir daržovių apdorojimo būdas, patartina nepamiršti fermentuotų daržovių (raugintų kopūstų, agurkų ar alyvuogių), kuriose gausu gerųjų bakterijų gerinančių virškinimą ir prisidedančių prie stipraus imuniteto kūrimo.

Gydytojai dietologai rekomenduoja per dieną suvalgyti apie 400 g daržovių ir 200–300 g vaisių (uogų), priklausomai nuo žmogaus dienos energijos poreikio. O pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), per dieną turėtumėme surinkti dar ir  25–30 g skaidulinių medžiagų. Tad žinant, kas yra vaisius, o kas daržovė, lengviau pritaikyti šias specialistų rekomendacijas ir taip užtikrinti geresnę savijautą šiandien ir ateityje.

Bendradarbiaujame:                   plačiau..