Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Prisidėkime prie sveikos aplinkos kūrimo

Aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimas apima įvairias valstybės veiklos sritis, o jų realizavimas yra visų valstybės institucijų, taip pat ir kiekvieno žmogaus, veiklos sudėtinė dalis. Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų veiksnių. Aplinka, kurioje gyvename, turi neabejotiną įtaką gyventojų sveikatai, net 20 proc. aplinkos veiksnių daro įtaką mūsų sveikatai. Žmogus savo veikla gali keisti aplinką. Saugią bei sveiką aplinką žmonės privalo susikurti patys, niekas už juos to nepadarys.

Transportas ir judrumas yra labai svarbūs ekonomikai ir visuomenei. Tai esminės šiuolaikinio gyvenimo dalys, todėl nuo jų ir reikia pradėti. Žmonės yra priklausomi nuo transporto, keliauja automobiliu, autobusu, traukiniu, pėsčiomis ar dviračiais į darbą, mokymosi vietą, apsipirkti ir pailsėti.

Didėjant transporto priemonių kiekiui, didėja ir jų poveikis aplinkai, įtaka oro kokybei bei klimato kaitai: Europoje transporto priemonių išmetami oro teršalai sudaro ketvirtadalį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Miestai kenčia nuo oro bei triukšmo taršos, spūsčių, o vis didėjantis poreikis naudotis nuosavu automobiliu tik didina esamas problemas. Dėl susidarančių neišvengiamų spūsčių atsiranda ir ekonominių nuostolių.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europoje 30 proc. visų kelionių automobiliais vyksta mažesniu kaip 3 km, 50 proc. – mažesniu nei 5 km atstumu. Tai yra atstumai, kuriuos su malonumu ir nauda sveikatai galima per 15–20 min. įveikti dviračiu arba per 30–50 min. pėsčiomis. Dviračiai ir ėjimas pėsčiomis – puiki žmonėms ir aplinkai nekenksmingo susisiekimo alternatyva automobilių transportui.

Kodėl verta važiuoti dviračiu arba eiti pėsčiomis:

• Tankiau apgyvendintuose miesto rajonuose ėjimas pėsčiomis, važiavimas dviračiu – patogiausias ir greičiausias būdas pasiekti darbo vietą, mokymo įstaigą, parduotuvę ar poilsio vietą. Juk taip keliaujant nebaisios nei automobilių spūstys, nei blogi keliai.
• Ėjimo pėsčiomis ir važiavimo dviračiu svarbiausias privalumas aplinkos apsaugos atžvilgiu – neteršiamas aplinkos oras. Miestuose apie 40 proc. pavojingų oro teršalų išmeta automobiliai, kai kuriais duomenimis – net iki 80 proc. Didėjant automobilių skaičiui, vis daugiau sunaudojant degalų, didėja ir poveikis aplinkai, ypač oro kokybei bei klimato kaitai. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, nuo oro užterštumo žmonės miršta tris kartus dažniau nei automobilių avarijose. Vien Europos Sąjungoje dėl užteršto oro kasmet anksčiau laiko miršta daugiau nei 400 000 žmonių.
• Transporto priemonių skleidžiamas triukšmas taip pat gali lemti sunkius sveikatos sutrikimus. Didžiausiuose Europos miestuose trys iš penkių gyventojų kenčia nuo sveikatai kenksmingo transporto priemonių skleidžiamo triukšmo. Transporto keliamas triukšmas sudaro iki 80 proc. viso miestuose vyraujančio triukšmo. Jis gali sukelti psichikos ir psichologinių problemų.
Kuo daugiau žmonių mieste važinės dviračiu, keliaus pėsčiomis, tuo mažesnis bus oro užterštumas bei sumažės triukšmas. Ėjimo pėsčiomis ir važiavimo dviračiu pagrindinė nauda sveikatai – padidėja bendras fizinis aktyvumas bei sumažėja ligų, susijusių su fiziniu pasyvumu, rizika.

 

Reguliarus fizinis aktyvumas gerina mūsų sveikatą bei gyvenimo kokybę:

  • Sumažėja pirmalaikių mirčių, ypač nuo širdies ligų, rizika;
  • Sumažėja susirgimo diabetu rizika;
  • Sumažėja hipertenzijos išsivystymo rizika;
  • Padeda sumažinti kraujospūdį žmonėms, kurie jau turi aukštą kraujo spaudimą;
  • Sumažėja rizika susirgti storosios žarnos ir krūties vėžiu;
  • Sumažėja depresijos ir nerimo sutrikimų simptomų;
  • Padeda kontroliuoti svorį;
  • Padeda išlaikyti sveikus kaulus ir sąnarius, sustiprinti raumenis;
  • Padeda vyresnio amžiaus žmonėms tapti tvirtesniais bei padidina jų gebėjimą judėti saugiai, be griuvimų;
  • Skatina psichologinę gerovę.

 

Fizinis aktyvumas yra būtina sudėtinė sveiko gyvenimo dalis. Daugybė žmonių supranta, jog aktyviai judėdami jie gyvena turiningiau, sveikiau, linksmiau. Jie tampa atsparesni ligoms ir gyvenimo permainoms, labiau pasitiki savimi ir nebėra tokie prislėgti rūpesčių. Kiekvienas mūsų trokštame būti sveiki ir gražūs, bet norėdami tokiais tapti privalome nuolat skirti laiko sveikai bei aktyviai gyvensenai. Ėjimas pėsčiomis ir ypač važiavimas dviračiu – tai puikus būdas laikytis sveikesnio gyvenimo rekomendacijų ir įtraukti fizinius pratimus į kasdienį gyvenimą! Jeigu nusprendėte pradėti važinėti dviračiu, eiti pėsčiomis – puiku. Jeigu anksčiau mažai judėjote, nepulkite iš karto eiti ar važiuoti didelių atstumų – ėjimo pėsčiomis, važiavimo dviračiu laiką didinkite palaipsniui.
Juk važinėti dviračiais, eiti pėsčiomis gali beveik visi. Pabandykite mažiau naudoti savo automobilius, taip prisidėdami prie sveikos aplinkos kūrimo. Rinkitės aplinką tausojantį bei sveikatą stiprinantį, greitą ir pigų susisiekimo būdą – ėjimą pėsčiomis, važiavimą dviračiu.

 

Kaip dar galime prisidėti prie aplinkos ir sveikatos išsaugojimo:

• Rūšiuojant popierių jį galima perdirbti ir naudoti perdirbtą popierių, taip sumažinti miškų kirtimą;
• Stenkitės naudoti produktus, pagamintus iš perdirbtų medžiagų, paskatinkite savo šeimos narius rinktis prekes pažymėtas „ekologine etikete“, tokias kaip skalbimo milteliai be fosforo rūgšties. Ieškokite prekių su ploniausia pakuote, prekybos centruose pirkite ne supakuotas, o sveriamas daržoves ir vaisius. Naudokite produktus, paženklintus etikete „ozonui nedarantis žalos“;
• Skatinkite savo šeimos narius, draugus ir kaimynus perdirbti buitinę techniką ir taip apsaugoti aplinką, o ne mesti ją į sąvartynus;
• Į darbą, mokyklą arba aplankyti savo draugų važiuokite dviračiu, kiek įmanoma dažniau naudokitės viešuoju transportu;
• Prieš išeidami iš kambario išjunkite šviesas, televizorių ir kompiuterį;
• Pasodinkite medelį! Jis sugeria ore esantį anglies dioksidą, t. y. šiltnamio efektą sukeliančias dujas;
• Transporto priemonės išmeta didžiąją dalį teršalų, į tai įeina ir krovinių pervežimas. Pirkite prekes, kurios gaminamos netoli.

Šaltiniai:
Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorės Viktorijos Buzytės straipsnis, parengtas pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą;
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro medžiaga.

Bendradarbiaujame:                   plačiau..