Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Rugsėjo 26-oji Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena

Sveikata dar ne viskas, tačiau be sveikatos viskas – niekas. (Sokratas)

Kaip ir kasmet, rugsėjo 26-ąją, minima Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena. Jos tema šiais metais – „Klimato pokyčių iššūkiai – laikas visuomenei veikti vieningai aplinkos sveikatos srityje“. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, jog šios dienos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į aplinkos rizikos veiksnius, kurie turi įtakos aplinkai ir  mūsų sveikatai.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikiamais duomenimis, žmogaus sveikatą lemia šie pagrindiniai veiksniai: gyvensena (50 proc.), genetinis pagrindas (20 proc.), aplinka (20 proc.) ir medicinos pagalba (10 proc.).

Aplinkos veiksnių, darančių įtaką žmogaus sveikatai – tūkstančiai, juos galima sugrupuoti į kategorijas:

  • fizikiniai veiksniai (triukšmas, elektromagnetiniai laukai),
  • cheminiai (pramoninė oro tarša ir žemės ūkio tarša cheminėmis medžiagomis),
  • biologiniai (žiedadulkės, mikroorganizmai),
  • socialiniai (nedarbas) ir kiti.

Taigi, žmogaus gyvenimo trukmė yra konkrečiai susijusi su gyvenamąja aplinka, o nepalanki gyvenamoji aplinka tiesiogiai veikia sveikatą. Aplinkos oro užterštumas didina sergamumą įvairiomis kvėpavimo sistemos ligomis (bronchitu, bronchine astma ir pan.) ir kraujotakos sistemos ligomis (kraujagyslių susirgimai, širdies darbo sutrikimai), kenkia žmogaus nervų sistemai, emocinei būklei, imunitetui ir pan.

Kalbant apie fizinės aplinkos veiksnius, svarbu išskirti, kad kiekvienam organizmui yra būtinas maistas, vanduo, oras. Kiekvienas asmuo turi teisę į švarią, saugią aplinką. Saugią bei sveiką aplinką žmonės privalo susikurti patys. Į sveikos aplinkos kūrimą turėtų įsitraukti ne tik pavieniai asmenys, bet ir visa bendruomenė. Juk švari, sveika aplinka, sveikas ir saugus maistas  turi būti visos visuomenės rūpestis. Esant neįprastiems fizikiniams, cheminiams ar socialiniams dirgikliams, sutrinka tam tikrų organizmo funkcijų reguliavimo mechanizmai. Tai sumažina jo prisitaikymo prie aplinkos galimybes ir atsparumą nepalankiems veiksniams.

Todėl ypač svarbu , kad labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės - vaikai, pagyvenę žmonės, mažas pajamas gaunantys žmonės, išvengtų socialinių netolygumų. Juk ekonomiškai sunkiau gyvenantys žmonės neturi galimybės pagerinti savo gyvenamąją aplinką, tinkamai užtikrinant visų šeimos narių gyvenimą.

Aplinka daro įtaką mūsų savijautai, gyvenimo kokybei, todėl kiekvienas žmogus turi prisidėti prie prevencinių priemonių taikymo įgyvendinimo, norint sustabdyti neigiamą aplinkos poveikį. Ypač svarbu dar ankstyvame žmogaus amžiuje, t.y. nuo lopšelio- darželio, sistemiškai teikti žinias aplinkos gerinimo tema, leisti pažinti, patirti, nukreipti tinkama linkme.

Lietuvos aplinkos apsaugos problemos – tai paviršinių ir požeminių vandenų, oro bei dirvožemio tarša, pavojingų atliekų susidarymas. Taip pat kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės mažėjimas, neracionalus gamtinių išteklių naudojimas.    Taip pat didelę įtaką sveikatai turi atliekos ‒ tiek buitinės (maišeliai, buteliai, vienkartiniai indai ir kt.), tiek pramoninės. Šiuo metu pavojingiausia aplinkos taršos forma - tarša atliekomis.

PSO siūlo strategijas, kurias taikydami galime pagerinti aplinkos sąlygas siekdami geresnės sveikatos:

  • keisti vartojimo įpročius: sumažinti kenksmingų cheminių medžiagų naudojimą, atliekų tvarkymą, mažinti energijos sąnaudas;
  • taikyti mažos anglies dioksido taršos technologijas energijos gamyboje, buityje, pramonėje;
  • skatinti naudojimąsi viešuoju transportu;
  • aktyvinti fizinio judėjimo būdus;
  • mažinti profesinės rizikos veiksnių poveikį sveikatai, gerinti darbo sąlygas;
  • uždrausti rūkyti viešose vietose, kad būtų išvengta pasyvaus rūkymo neigiamo poveikio sveikatai;
  • vystyti tarpsektorinį bendradarbiavimą- sveikata visose politikose, kuris padėtų sukurti sveikesnę aplinką, užkirstų kelią ligoms;
  • naudoti švarų kurą ir technologijas maisto gaminimui, šildymui, apšvietimui.

Taip pat kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie sveikos aplinkos kūrimo:

  • Rūšiuokite popierių, plastiką, stiklą.  Šias medžiagas galima perdirbti ir vėl panaudoti ne vieną kartą;
  • Skatinkite savo šeimos narius, draugus ir kaimynus atiduoti buitinę techniką ar padangas į specialias aikšteles, rūšiuoti baterijas  ir taip apsaugoti aplinką, neteršti vandens, pakrančių, parkų ar miškų.
  • Stenkitės naudoti produktus, pagamintus iš perdirbtų medžiagų, paskatinkite savo šeimos narius rinktis prekes pažymėtas perdirbtų ir ekologiškų prekių ženklais, taip pat pirkti produktus užaugintus vietiniuose ūkiuose, nes jų kelias iki parduotuvių lentynų yra trumpesnis, reiškia sunaudojama mažiau kuro ir mažiau teršiama aplinka.
  • Į darbą, mokyklą, parduotuvę ir kitur stenkitės kiek įmanoma dažniau važiuoti dviračiais, paspirtukais, eikite pėsčioms ar naudokitės viešuoju transportu;
  • Išeidami iš namų išjunkite šviesas, nenaudojamus elektros prietaisus;
  • Sodinkite įvairius augalus, medelius – jie sugeria ore esanti anglies dioksidą, ir taip Jus apsaugos nuo „šiltnamio“ efektą sukeliančių dujų;

SAUGOKITE IR TAUSOKITE SAVO SVEIKATĄ IR APLINKĄ! MYLĖKIME GAMTĄ, KAIP PATYS SAVE!

Daugiau informacijos apie klimato kaitą:

http://www.smlpc.lt/lt/aplinkos_sveikata/klimatas_ir_sveikata/pasauline_aplinkos_sveikatos_diena__demesys_klimato_kaitai_.html

 

 

Bendradarbiaujame:                   plačiau..