Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Saugi darbo aplinka – raktas į dirbančiųjų sveikatą

DARBŲ SAUGA – BŪTINA SĄLYGA KIEKVIENOJE ĮMONĖJE

Nelaimingas atsitikimas – įvykis, kurio metu darbuotojas patiria gyvybei pavojingus arba žymius kūno sužalojimus, sveikatos sutrikimus, netenka darbingumo bent vienai dienai ar nesuteikus medicininės pagalbos miršta.

Darbų sauga yra viena iš svarbiausių darbo organizavimo sąlygų, kiekvienas darbuotojas turi teisę dirbti tinkamomis ir sveikomis sąlygomis. Darbuotojų saugai ir sveikatai įmonėje turi būti skiriamas pakankamas dėmesys. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas reikalauja, kad darbdaviai kiekvienoje įmonėje, nepriklausomai nuo jos nuosavybės formos ir veiklos krypčių, darbuotojams sudarytų saugias ir sveikas darbo sąlygas. Dažniausiai manome, kad darbe nieko bloga nutikti negali. Jaučiamės saugiai ir užtikrintai. Deja, net naudojant šiuolaikiškiausią techniką pasitaiko įvairių nelaimingų atsitikimų.

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ SKAIČIAUS MASTAS

Problemos mastas matyti iš nelaimingų atsitikimų skaičiaus. Kasmet Europos Sąjungoje įvyksta daugiau kaip 4 mln. nelaimingų atsitikimų darbe. Dėl nelaimingų atsitikimų darbe Lietuvoje kasmet nukenčia apie 20 tūkstančių žmonių. 1000 dirbančiųjų tenka 3 nelaimingi atsitikimai darbe, iš kurių 0,14 mirtini. Nelaimingų atsitikimų darbe pasekmės yra dažnos ir kompleksinės. Kadangi beveik trečdalis nedarbingumo priežasčių yra su darbo aplinka susiję veiksniai, pagerinus darbo aplinką nedarbingumą būtų galima dar labiau sumažinti. Nelaimingi atsitikimai darbe yra sunki socialinė ir ekonominė našta. Neatsakingo požiūrio į saugą darbe pasekmės dažnai būna pražūtingos abiem darbo santykių šalims: darbdaviai, susižalojus arba žuvus darbuotojui, privalo mokėti nemažas kompensacijas ir dėl to turi papildomų išlaidų, o darbuotojai praranda savo brangiausią turtą – sveikatą ar net gyvybę.

Nelaimingi atsitikimai darbe pagal jų pasekmes skirstomi į:

  • mirtinus nelaimingus atsitikimus – įvykius, dėl kurių darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą traumą ir dėl jos iš karto ar po kurio laiko miršta; 
  • sunkius nelaimingus atsitikimus – įvykius, dėl kurių darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą traumą; 
  • lengvus nelaimingus atsitikimus – įvykius, dėl kurių darbuotojas patiria traumą ir netenka darbingumo nors vienai dienai ir kuris nepriskiriamas sunkių nelaimingų atsitikimų darbe kategorijai;
  • incidentus

PAGRINDINĖS NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE PRIEŽASTYS:

  • techninės – daugeliu atvejų išskiriamas netobulas technologinis procesas, neteisingai išdėstyti prietaisai, mašinos, įrengimai, aparatūra. Taip pat bloga įrenginių techninė būklė, neteisingas apšvietimas, netobuli ir blogai sumontuoti keliamieji ir transporto įrenginiai ir netinkami arba blogai paruošti darbo įrankiai, neteisingas jų tvirtinimas, netinkami arba pasenę tvirtinimo įrenginiai;
  • organizacinės – daugiausiai susietos su patalpų, įėjimų / išėjimų užgriozdinimu, netinkamu ir neatsakingu darbo vietos organizavimu, nepakankamu dirbančiųjų mokymu, instruktavimu ir vidine kontrole, technologinio proceso pažeidimais, nesistemingu darbu virš normų, darbo laiko pažeidimais, darbo drausmės nesilaikymu;
  • sanitarinės – tai oro užterštumas kenksmingomis medžiagomis, nepatenkinamos, neatitinkančios normų meteorologinės darbo sąlygos (temperatūra, drėgmė, oro cirkuliacijos greitis), triukšmas, vibracija gamybinėse patalpose, antisanitarinė patalpų būklė, medicininės priežiūros ir sveikatos būklės kontrolės nepakankamumas, asmens higienos taisyklių nesilaikymas.

REKOMENDACIJOS PREVENCIJAI

Saugos ir sveikatos darbe politika yra paremta prevenciniais metodais, įtraukia visus darbuotojus, įskaitant ir visų lygių vadovus, siekiant kurti bendrą rizikų prevencijos kultūrą, kurios tikslas būtų išsiaiškinti rizikas ir jas kontroliuoti. Prevencijos pagalbiniai elementai:

  • mokymai – tai turi būti dalis mokyklose mokomų dalykų arba siekiant žmones labiau supažindinti su problemomis (panašiai kaip saugumas keliuose, kurio moko daugelyje šalių), arba turėtų būti kaip profesijos mokymo dalis. Kaip bebūtų, svarbiausias elementas čia – tęstinis kvalifikacijos kėlimas. Jis turi dažnai kisti ir atitikti laikmečiui būdingas darbų saugos aktualijas;
  • įsisavinimas – tai naujų priemonių ir metodų, kurie kinta ir taikomi specifinėse situacijose, paieška, pvz., mažų, labai mažų organizacijų ir pavienių darbuotojų atveju;
  • įvertinimas naujų ir staigių rizikų, susijusių su techninėmis inovacijomis ar išprovokuotos socialinių pokyčių. Svarbu kontroliuoti šias rizikas. Tam reikia nuodugnios rizikos peržvalgos, remiantis sisteminiu informacijos rinkimu ir mokslinėmis nuomonėmis.

Visų išvardintų pagalbinių elementų rezultatas turėtų būti: sumažintas mirtinų ir nemirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius, sumažintas nustatytų profesinių ligų skaičius, sumažintas dienų, nedirbtų dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, skaičius.

KĄ DARYTI, IŠTIKUS NELAIMEI DARBO VIETOJE?

Kiekvienas darbuotojas turi žinoti, kaip elgtis nelaimingo atsitikimo atveju. Nukentėjęs asmuo (jei jis pajėgus) ar matęs įvykį darbuotojas privalo apie nelaimingą atsitikimą nedelsdamas pranešti padalinio, įmonės vadovui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai. Taip pat matęs įvykį darbuotojas turi nedelsdamas suteikti nukentėjusiajam pirmąją medicinos pagalbą. Įmonės vadovas, sužinojęs apie įvykį, privalo užtikrinti pirmosios medicinos ar kitokios pagalbos suteikimą, esant reikalui, nugabenti nukentėjusįjį į gydymo įstaigą, organizuoti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Jeigu įmonėje įvyko sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas, įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo telefonu, faksu ar kitomis ryšio priemonėmis privalo nedelsiant pranešti: apylinkės prokuratūrai, Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui (nustatytos formos pranešimas), nukentėjusiojo šeimai ar jo atstovams, suinteresuotai įmonei, profesinei sąjungai, socialiniam draudimui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai ir kitoms suinteresuotoms įstaigoms.

Darbo vieta, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, įrenginių būklė turi būti išsaugoti taip, kaip buvo nelaimingo atsitikimo darbe metu. Būtinus pakeitimus, prieš tai nufilmavus, nufotografavus, nubraižius atsitikimo vietą, galima daryti tik tuo atveju, jei kiltų pavojus kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

 

Bendradarbiaujame:                   plačiau..