Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Valdykime hipertenziją ir druską!

   Širdies ir kraujagyslių ligos yra vienos pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje ir vadinamos industrializacijos ligomis. Per pastaruosius 200 metų ypatingai pasikeitė žmonių gyvensena. Pastebimas ryškus fizinio aktyvumo sumažėjimas, padidėjo perdirbtų maisto produktų suvartojimas, o kartu ir trans-riebalų, druskos, cukrų. Tyrimai rodo, kad padidėjo rūkančių ir alkoholiu piktnaudžiaujančių asmenų skaičius. Visai tai turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms išsivystyti.

   Hipertenzija arba padidėjęs kraujospūdis gali atsirasti dėl daugelio priežasčių. Medikai tvirtina, kad ši liga yra vadinama „tyliąja žudike“, nes yra besimptomė. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistės, dietistės Rūtos Genutės teigimu, aktyvus gyvenimo būdas arba pakankamas fizinis aktyvumas, sveikatai palanki mityba bei gera psichologinė sveikata padeda išvengti hipertenzijos. Aukštą kraujo spaudimą galima kontroliuoti išlaikant optimalų kūno svorį, ribojant druskos suvartojimą, saikingai vartojant alkoholį, nepamirštant kasdienio fizinio aktyvumo ir, jei paskirti, vaistų.  Medikamentinis gydymas neretai yra būtina gydymo dalis.

   Mažinant kūno svorį, jei būtina, mažėja ir kraujo spaudimas, todėl svarbu įvertinti kūno svorį ir asmens mitybą. Į mitybos racioną įtraukti rekomenduotiną kiekį daržovių ir vaisių. Sūrus maistas yra vienas iš rizikos veiksnių, skatinančių hipertenziją. Specialistė Rūta Genutė nurodo, kad naudinga mitybos racioną praturtinti kalio, kalcio bei magnio šaltiniais. Kalio gausu bulvėse, špinatuose, cukinijose, pomidoruose, bananuose, abrikosuose, ankštinėse daržovėse bei piene, jogurte. Kalciu organizmą aprūpinsime valgydami ne tik pieno produktus, bet taip pat ir migdolus, apelsinų sultis,  brokolius, figas, lapinius kopūstus (Kale), avižinius dribsnius, morkas, pupeles bei sezamų sėklas arba jų pastą Tahini. Magnio gausu žalialapėse daržovėse, kakavoje, šokolade, migdoluose, bananuose, ankštiniuose, sezamų sėklose ir pan. Alkoholis bei rūkymas blogina sveikatą, ligos eigą, todėl būtina jų vengti bei kiek įmanoma atsisakyti. Taip pat mažinant alkoholio kiekį, griečiau mažėja kraujo spaudimas. Kraujospūdžio mažinimui teigiamo poveikio turi fazinis aktyvumas. Užsiimti aktyvia fizine veikla derėtų bent 3 kartus per savaitę iki 45 min., tačiau geriausia tai yra daryti kasdien.

   Pastaruoju metu Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) daug dėmesio skiria druskos vartojimo mažinimo strategijai. Nors jau seniai žinomos rekomendacijos suvartoti iki 5-6 g druskos per dieną, tačiau tyrimai rodo, kad 181 pasaulio šalis iš 187 druskos suvartoja per daug. Per didelis druskos suvartojimas yra siejamas su tokiomis ligomis kaip hipertenzija, kuri turi įtakos 9,4 mln. mirčių visame pasaulyje. Sumažinus druskos suvartojimą galima išgelbėti daugybę gyvybių, pagerinti sveikatą bei sumažinti sveikatos apsaugos išlaidas. PSO ir kitos organizacijos pastebėjo, kad yra daug lengviau pasakyti nei padaryti, todėl ėmėsi naujos koncepcijos druskos suvartojamam kiekiui mažinti. Naująja strategija, kuri siekia pakeisti druskos vartojimo įpročius („Shake the salt habits“), siekiama sumažinti vidutinį druskos suvartojimą 30 proc. iki 2025 m. pasaulyje. Ši strategija turi padėti sumažinti mirčių skaičių, susijusį su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies ir kraujagyslių ligos. Strategijos autoriai akcentuoja, kad druskos vartojimo sumažinimas turi būti svarbus klausimas vyriausybės lygmeniu. Svarbų vaidmenį atlieka visuomenė, gydymo įstaigos, visuomenės sveikatos specialistai bei privatus sektorius. Būtina ne tik skatinti visuomenę vartoti mažiau druskos, bet ir gamintojus mažiau jos naudoti. Šiandien labai svarbi yra valgymo kultūra ne namuose, todėl būtina glaudžiai bendradarbiauti su maisto pramone, maisto gaminimo įstaigomis. Šią strategiją gali padėti įgyvendinti savanoriškas arba politinis sprendimas. Jau yra žinoma ne viena maisto gaminimo įmonė, kuri seka sveikos mitybos tendencijas ir savo gaminiuose sumažino druskos kiekį.

   Autoriai tvirtina, kad įgyvendinti šią idėją tai pat gali tinkamas maisto produktų ženklinimas arba tam tikri mokesčiai produktui su per dideliu druskos kiekiu. Tinkamas ženklinimas yra informacija vartotojui, kuri padeda jam išsirinkti tinkamiausią maisto produktą. Nors visų maisto produktų etiketėse yra nurodyta maistinė ir energinė vertė, galime įvertinti druskos, riebalų, cukraus ir kt. kiekius, tačiau maža dalis vartotojų žino, kiek neturi būti druskos maisto produkte. Todėl vartotojui turėtų būti papildomos informacijos, kuri padėtų labiau orientuotis maisto produktų pasiūloje. „Rakto skylutės“ ženklas-simbolis suteikia naudingos informacijos. Perkant tokiu simboliu pažymėtą produktą vartotojas žino, kad jame yra mažiau sočiųjų riebalų, druskos, cukraus ir daugiau skaidulinių medžiagų. Puikų pavyzdį pateikia PSO, jog maisto produkto etiketėje nurodytos maistinės medžiagos galėtų būti pateikiamos ne tik skaičiais, bet ir pažymėtos spalvomis, pavyzdžiui, jei gaminyje yra druskos kiekis didesnis nei rekomenduojama, tai šis laukelis pažymėtinas raudona spalva. Taip ugdomas vartotojas ir suteikiama daugiau informacijos. Druskos mažinimo strategija gali būti įgyvendinama mokyklose ir darbo vietose. Klaipėdos miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms yra sudaryti valgiaraščiai su rekomenduojamu druskos kiekiu vaikams. Toks pavyzdys yra įkvepiantis ir galėtų būti kitų įstaigų, tokių kaip mokyklos, ligoninės, prioritetas.

   Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistės, dietistės Rūtos Genutės teigimu, siekiant įgyvendinti šią rekomendaciją būtina atsisakyti perdirbtų maisto produktų, ypač perdirbtų mėsos gaminių, sūdytų, raugintų, konservuotų produktų bei gaminant maistą sūdyti jį gaminimo pabaigoje. Galima rinktis druską su sumažintų NaCl koncentracija. Prieš pirkdami maisto produktą įvertinkite jo maistinės vertės rodiklius (riebalai, sotieji riebalai, cukrus, druska). Sveikatai palankų maisto produktą galime išsirinkti vadovaudamiesi „maisto produktų šviesoforu“ (žemiau esanti lentelė). Drąsiai pirkime maisto produktus, kurie atitinka žalios zonos rodiklius. Ribokime į geltoną zoną patenkančių  maisto produktų vartojimą ir venkime „raudonos zonos“.

http://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/250135/9789241511346-eng.pdf;jsessionid=C763E5D7A956F453B7CF7416E5F04BEE?sequence=1

 

 

Bendradarbiaujame:                   plačiau..