Minima Pasaulinė Žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose.

Šią diena skatina diskutuoti aplinkosauginėmis temomis ir ragina priimti palankius aplinkai sprendimus. Tai diena, kai kalbama apie mūsų planetai iškilusius pavojus ir norima atkreipti dėmesį, kad mūsų veikla žydinčioje planetoje nebūtų nukreipta tik beatodairiškam mūsų pačių gerovės ir patogumo kūrimui, negalvojant apie ateities kartas.

Lietuvoje pasaulinės Žemės dienos metu kiekvienas turėtume pagalvoti apie mūsų planetos problemas ir savo kasdienę veiklą nukreipti tų problemų sprendimo linkme. Mūsų maži ir, atrodytų, nežymūs darbai – padeda tausoti Žemės išteklius.

Kaip aš galiu padėti Žemei?

Saugok medžius: rinkis baldus padarytus iš draugiškų aplinkai medžiagų. Stenkitės pirkti jau panaudotus daiktus, arba atnaujinkite senus (perlakuokite stalą, aptraukite nauju gobelenu sofą). Taip pat ieškokite baldų, kurie yra ilgaamžiai, taip sutaupysite pinigų ir sumažinsite atliekų kiekį, o jei kažkuris baldas Jūsų jau netenkina – parduokite jį internete.

Atsisakyk chemikalų: mūsų naudojami chemikalai padeda išnaikinti tarakonus, išblizginti viryklę, ar išvalyti dėmę ant kilimo, bet taip pat jie lėtai žudo ir mus. Žmogaus sukurti chemikalai yra tarsi per ilgai užsibuvę svečiai. Taigi atsisakykite nuodų ir rinkis ne tokius toksiškus metodus namų valymui ar kenkėjų naikinimui.

Naikink energetinius vampyrus: mūsų namai pilni energetinių vampyrų – jie gerai užsimaskavę buitinės technikos pavidalu ir naudoja elektros energiją tiek dieną, tiek naktį, net jei yra išjungti. Skrudintuvas, kavinukas, plaukų džiovintuvas, kompiuteris, spausdintuvas, mobilaus telefono įkroviklis – visi jie naudoja energiją, net jei tuo metu jų nenaudojate Jūs. Tam, kad nereikėtų nuolatos galvoti ar viską atjungėte nuo elektros tiekimo, nusipirkite prailgintuvą su išjungimo mygtuku – vienu spustelėjimu išjungsite daugybę prietaisų. Taip sutaupysite energijos, o tuo pačiu sumažinsite CO emisiją.

Naudok atsinaujinančią energiją: atsinaujinančios energijos naudojimas mažina mūsų priklausomybę nuo iškastinio kuro, kurio naudojimas yra pagrindinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis. Be to, atsinaujinantys šaltiniai nieko nekainuoja, taip laikui bėgant sutaupysite pinigų.

Rūšiuok atliekas: sumažinkite savo asmeninį suvartojimą, panaudokite naudotą daiktą ne vieną kartą arba surūšiuokite šiukšles, kad jos galėtų būti perdirbtos. Atskirti perdirbamas šiukšles nuo tų kurių neįmanoma perdirbti, nėra sunkus darbas, o perdirbimas yra labai naudingas tiek ekonomiškai ir ekologiškai.

Mažink maisto kelionę: kas galėtų pagalvoti, kad maistas, kurį perkame parduotuvėje yra vidutiniškai nukeliavęs po du tūkstančius kilometrų? Įvairių vaisių importas iš skirtingų šalių reikalauja didelių sąnaudų juos transportuojant. Pirkite maistą iš vietinių gamintojų, o dar geriau iš ekologiško ūkio. Sutrumpinkite maisto kelionę iki savo lėkštės.

Atsisakyk spausdintinių leidinių: popierius gaminamas iš medžio, tad verta atsisakyti popierinių laikraščių, žurnalų, laiškų su sąskaitomis, o vietoje to naudoti elektroninius leidinius. Dauguma žurnalų ir laikraščių publikuoja savo turinį internete nemokamai, knygas galima įsigyti elektroniniu pavidalu, taip pat elektroniniu būdu galima gauti bei sumokėti mokesčius.

Daugkartinio naudojimo maišeliai: vietoje vienkartinių plastikinių maišelių naudokite daugkartinio naudojimo maišelius. Plastikiniam maišeliui suirti reikia kelių šimtų metų. Kiekvienais metais, tūkstančiai vandens gyvūnų žūsta dėl plastikinių šiukšlių, nes palaiko juos maistu.

Ekologiški namai: rinkitės ekologišką buitinę techniką, kuri sunaudoja mažiau energijos. Taip galite sutaupyti apie trečdalį sunaudojamos elektros energijos.

Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė

Informacijos šaltinis: http://www.zaliasistaskas.lt/ ; http://am.lrv.lt/ ir http://www.smlpc.lt/

Nuotraka: https://www.freepik.com/

Facebook
Twitter
LinkedIn