Gripo sezonas pamažu baigiasi

Specialistai informuoja, kad Lietuvoje per savaitę bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau ŪVKTI) rodiklis sumažėjo nuo 54,9 iki 51,7atvejo 10 tūkst. gyventojų, ligoninėse gydėsi mažiau asmenų.

Statistika

  • Antra savaitė iš eilės didžiausias sergamumo rodiklis išlieka Panevėžio apskrityje, mažiausias – Utenos apskrityje.
  • NVSC duomenimis, balandžio 25 d. – gegužės 1 d. gripu sirgo 537 asmenys, balandžio 18–24 d. gripas diagnozuotas 934 Lietuvos gyventojams.
  • Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo ligoninėse gydėsi 33 asmenys, iš jų 29 vaikai, priklausantys 0–17 metų amžiaus grupei,.
  • Balandžio 18–24 d. dėl gripo šalies ligoninėse gulėjo 43 asmenys, iš jų 39 vaikai (0–17 metų amžiaus).

​Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse:

2021 metų 17-ą savaitę bendras Lietuvos gyventojų sergamumo rodiklis buvo 25,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų,  šiemet tą pačią metų savaitę – 2 kartus didesnis – 51,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 2022 m. 16-ą savaitę buvo paimtas tik vienas ėminys COVID-19 ligai nustatyti, kur buvo rastas A(H3) tipo gripo virusas.

Sergamumas gripu ir ŪVKTI Lietuvoje gripo sezonų metu nuo 2018 m.:

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Europoje 16-ą šių metų savaitę iš 57 842 mėginių, imtų gripo virusui nustatyti, 5 188 buvo teigiami (A tipo gripas sudarė 99 proc.,  B tipo – 1 proc.).

Europos savaitiniai duomenys apie 2021–2022 m. sezonu nustatytus gripo viruso tipus:

Užsikrėtusieji gripo virusu suserga staiga (vidutiniškai per 48 val.), kenčia nuo aukštos temperatūros (didesnės nei 38 °C), sauso kosulio, gerklės, galvos ir raumenų skausmo, nuovargio ir silpnumo. Kartais sergant gripu atsiranda šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas. Tuo metu su gripu dažnai painiojamomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis užsikrėtę žmonės paprastai nesiskundžia aukšta temperatūra, ligos simptomus pajunta ne staiga, o palaipsniui, skundžiasi sloga (užgulta nosimi), lengvu iki vidutinio sunkumo gerklės skausmu, nedideliu krūtinės diskomfortu, bendru silpnumu ir nuovargiu. 

Plaktas „Tu peršalai? Ar tau gripas?“ čia. 

Prevencija

Primename, kad saugantis gripo patariama:

  • Dažnai plauti rankas (mažiausiai 20-40 sekundžių) bei naudoti rankų dezinfekciją.
  • Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, panaudotas servetėles išmesti.
  • Drėgnu būdu valyti  ir vėdinti patalpas, neliesti galimai užkrėstų paviršių.
  • Vengti žmonių susibūrimų ir sergančių žmonių.
  • Neplautomis rankomis neliesti veido srities.
  • Susirgus kreiptis į gydymo įstaigą ir likti namuose.
  • Ne mažiau svarbu pasirinkti šiam metų laikui tinkamus drabužius ir avalynę, valgyti daugiau vaisių ir daržovių.
  • Nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų ir pan.

Efektyviausia priemonė

Skiepai – efektyviausia priemonė nuo gripo. Gripo vakcinos efektyvumas priklauso nuo vakcinoje esančio ir aplinkoje cirkuliuojančio gripo viruso antigenų atitikimo, nuo skiepijamų asmenų imuniteto būklės ir amžiaus. Vyresnio amžiaus asmenims  patartina skiepytis vėliau – lapkričio-sausio mėnesiais.Jie apsaugo nuo sunkių ligos komplikacijų, lėtinių ligų paūmėjimo ar mirties. Įprastai skiepijimo sezoninio gripo vakcina laikotarpis kasmet prasideda rugsėjo–spalio mėnesiais, kai tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos gauna vakciną, o skiepytis nuo sezoninio gripo galima iki vakcinos galiojimo termino pabaigos. Tiksli vakcinos galiojimo data priklauso nuo gamintojo ir yra nurodoma ant pakuotės. Pasiskiepijus imuninis atsakas susiformuoja po dviejų savaičių. Jeigu dar nesuspėjote pasiskiepyti, turite galimybę tai padaryti. Nemokamai nuo gripo skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys:

  • 65 m. ir vyresni asmenys;
  • nėščiosios;
  • asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
  • asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
  • sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Dėl skiepų kreipkitės į savo šeimos gydytoją. 

Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė

Informacijos šaltinis: https://nvsc.lrv.lt/

Nuotrauka: https://www.pixabay.com

Facebook
Twitter
LinkedIn