psichologės Aušros Bolgovos straipsnis
Kiek daugiau nei prieš dvejus metus per visą pasaulį ėmė ristis koronaviruso banga. Spaudoje ėmė rastis pirmieji straipsniai ir pranešimai apie šios ligos plitimą. Ir nors kurį laiką COVID-19 atrodė tolima egzotika, maždaug po pusmečio ji tapo iššūkiu, atnešusiu daug jausmų ir pokyčių įvairiose gyvenimo srityse daugeliui pasaulio žmonių.
Pandemija dar kartą patvirtino, kad tai, kas nauja, nepažinta, atrodo nekontroliuojama, jaučiamės nesaugūs, neužtikrinti dėl savo ateities, nežinomi dalykai kelia nerimą, baimę, įtampą, stresą. Šių jausmų generatoriais tapo kasdien stebimi augantys susirgimų ir mirčių skaičiai, diena iš dienos besisukantys televizijoje, radijuje, naujienų portaluose, socialiniuose tinkluose, artimųjų bei kolegų tarpusavio pašnekiuose.
Daug pokyčių atnešusios pandemijos valdymo priemonės pire kurių teko prisitaikyti
Susirgimų paplitimas pareikalavo įvairių valdymo priemonių taikymo, o tai sąlygojo pokyčius ekonominėje, socialinėje ir psichologinėje plotmėse. Daugelis šalių užvėrė savo sienas, apribojo fizinio kontakto galimybes, darbai ir mokslai persikėlė į nuotolį keturiomis sienomis apribotuose namuose, priešakinėse linijose dirbantys specialistai neskaičiavo nei savo darbo valandų, nei jėgų. Dalis mūsų iš labai arti susipažino su koronavirusu, jo atnešamu skausmu dėl turtinių ir neturtinių praradimų, o visai tai, be abejonės, paliko savo pėdsaką ir mūsų psichikoje.
Psichikos sveikatos tendencijos
Ryškiausiosios psichikos sveikatos blogėjimo tendencijos stebimos nuo pandemijos pradžios maždaug iki 2021 m. pavasario. Ne vieno tyrimo autoriai pastebi, kad pandemijos metu reikšmingai išaugo depresijos ir nerimo rodikliai. Depresyvumui įtakos turėjo prasti santykiai, kylantys konfliktai, patiriamas fizinis ir / ar psichologinis smurtas, kilę iššūkiai nuotolinio mokymosi plotmėje.
Padažnėje ar suintensyvėję psichikos sunkumai atskleidė sunkumų įveikų įgūdžių stoką
Pandemijos laikotarpiu taip pat padažnėjo nerimo problemos: socialinės fobijos, panikos sutrikimas, potrauminio streso sutrikimas, atsiskyrimo nerimas, generalizuotas nerimas ir pažeidimo baimė. Nerimo sunkumų atsiradimui įtakos turėjo per didelė informacijos gausa, perdėtas domėjimasis epidemiologinėmis naujienomis, artimųjų susirgimai koronavirusu. Buvo pastebėta, kad įvedus karantino apribojimus, dažniau nei iki tol vaikams kilo dėmesio sutelkimo, miego, bendravimo su bendraamžiais, padidėjusio dirglumo, hiperaktyvumo, sutrikusio elgesio sunkumų. Su didesniu psichologiniu pažeidžiamumu pastebimos ir dažnesnės mintys apie savižudybę. Neįprasta, prisitaikymo reikalaujanti padėtis išryškino, kad stokojama konkrečių problemų sprendimo ir emocijų reguliavimo įgūdžių, o jaunimas neretai tuo tikslu griebiasi kompiuterių bei išmaniųjų telefonų taip vystant priklausomybę. Mažesnė įtaka psichikos sveikatai pastebima tarp asmenų, pasižyminčių didesniu psichologiniu atsparumu ir sunkumų valdymu, pasirenkančių aktyvias, į emocijas orientuotas įveikos strategijas.
Nevienareikšmiška koronaviruso pandemijos įtaka psichikos sveikatai
Pandemijos poveikis vaikų psichikos sveikatai nevienareikšmiškas. Jam didelės įtakos turėjo šeiminis kontekstas bei vyraujantis psichologinis mikroklimatas, kuris arba pagilino sunkumus, arba sustiprino šeimos tarpusavio bendrystę, palaikymą, saugumo jausmą, psichologinį atsparumą ir sudarė sąlygas kiekvienam šeimos nariui paaugti kaip asmenybei. Manoma, kad šeimos ritualai didina psichologinį vaiko atsparumą ir saugumo jausmą tiek aukštos, tiek žemos rizikos situacijose. O fizinis aktyvumas mažina hiperaktyvumo problemą. Visgi ryškesnis neigiamas pandemijos poveikis psichikos sveikatai pastebimas tarp tėvų, auginančių jaunesnius ar sveikatos sunkumų turinčių vaikus arba kurie vieni augina vaiką.
Psichologiniai sunkumai su kuriais susidūrė medicinos darbuotojai
Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro mokslininkai pastebėjo, kad prasidėjus pandemijai gerokai padidėjo medicinos darbuotojų perdegimo sindromo rizika, dažiau kilo minčių apie profesijos keitimą, darbuotojai daugiau nei anksčiau jautėsi depresiški, išgyveno nerimą ir baimingumą, ir tai turėjo neigiamos įtakos ne tik patiems darbuotojams, tačiau ir jų artimųjų psichikos sveikatai. Turkų mokslininkai Samet Mermerkaya ir Fadime Çinar (2022) atliktoje metaanalizėje antrina aukščiau išsakytiems pastebėjimams bei juos papildo nemigos sunkumais, panedmijos metu paplitusiais tiek bendrojoje populiacijoje, tiek konkrečiai medicinos darbuotojų, slaugytojų imtyje. Beveik ketvirtadalis medicinos darbuotojų šiuos sunkumus įveikinėjo vartodami alkoholį. Kitų šalių praktikos rodo, kad neigiamą pandemijos įtaką medicinos darbuotojams buvo galima sušvelninti, jei tik gydymo įstaigose būtų sistemingiau ir nuosekliau diegiamos streso valdymo strategijos ir sukuriamos realios psichologinės pagalbos galimybės specialistams.
Literatūra
- Norkienė I., Kvedaraitė M., Geležėlytė O., Dumarkaitė A., Truskauskaitė-Kunevičienė I., Daniūnaitė I., Kazlauskas E. (2020). Medicinos personalo psichikos sveikata pandemijos metu. Slauga. Mokslas ir praktika, 12(288), 28-32.
- Repšytė G., Veitaitė R., Gasienė J. (2021). Covid-19 pandemic effects on pediatric mental health. A literature review. Medical Sciences, 9(3), 199-210.
- Türkēapar M.H, Kahya Y, Ēapar-Taşkesen T. & IŞI H. (2021). Managing life during the pandemic: communication strategies, mental health, and the ultimate toll of the COVID-19. Turkish Journal of Medical Sciences, 3168-3181.
- Barbieri P.N., Giuntella O., Saccardo S. & Sadoff S. (2021). Lifestyle and mental health 1 year into COVID‑19. Nature Portfolio, 1-6.
- Damiano R. F., Santi T. D.,1 Beach S., Pan P. M., Lucchetti A. L., SmithF. A., Forlenza O. V., Fricchione G. L. Miguel E. C, Lucchetti G. (2021). Mental health interventions following COVID-19 and other coronavirus infections: a systematic review of current recommendations and meta-analysis of randomized controlled trials. Brazilian Journal of Psychiatry, 43(6), 665-678
- Mermerkaya S., Çinar F. (2022). The effects on mental health of nurses during the COVID-19 pandemic: a systematic review and metaanalysis. Anaesthesia, Pain & Intensive Care, 26(2)
- Hannemann J., Abdalrahman A., Erim Y, Morawa E, Jerg-Bretzke L., Beschoner P., Geiser F., Hiebel N., Weidner K., Steudte-Schmiedgen S., Albus C. (2022). The impact of the COVID-19 pandemic on the mental health of medical staff considering the interplay of pandemic burden and psychosocial resources—A rapid systematic review. Plos one, 1-33