Nemokamos gamtos dovanos psichikos sveikatai

psichologės Aušros Bolgovos straipsnis

Tokijas – sąlyginai jaunas pasaulio miestas, garsėjantis savo inovatyvumu, išmaniosiomis technologijomis, dideliu gyventojų skaičiumi ir viena didžiausių aglomeracijų pasaulyje. Manoma, kad dalis Tokijo sėkmės glūdi gebėjime sintezuoti modernizmą su senosiomis tradicijomis.

Ir visgi akivaizdu, kad nereikia gyventi Japonijoje, kad suprastum, jog tai, kas tapo tradicija ir buvo puoselėjama kartose, yra reikšminga ir naudinga dabarties žmogui. Tolimųjų Rytų pasaulis jau ne vieną tūkstantmetį praktikuoja meditacijų meną, tačiau tik pastarasis šimtmetis (o iš tikrųjų ir dar trumpesnis laikotarpis) atnešė mūsų vakariečių protui reikalingų argumentų apie to naudą, kad imtumėme sąmoningo dėmesingumo praktikas (meditacijas) aktyviau taikyti savo kasdienybėje.

Šiuo metu eksponentiškai didėja mokslininkų domėjimasis ir įsitraukimas į aplinkos ir žmogaus psichologijos sąveikos pažinimą. Lietuvoje dar tik žengiami pirmieji žingsniai. Žinoma, kaip ir kiekvienoje jaunoje mokslo srityje, kol kas dar esama mokslinių įžvalgų kontraversiškumo, nes stinga pakartotinių analogiškų tyrimų plačiojoje populiacijoje, leidžiančių užtikrinti tyrimų rezultatų validumą, konkretumą ir taikomų intervencijų kryptingumą visoje visuomenėje, tačiau nuo 1980 m. Kaplan tyrimuose atrandame vis daugiau reikšmingų sąsajų tarp žmonių psichikos sveikatos, psichologinės gerovės ir gamtos.

Įvairių mokslinių tyrimų duomenys liudija, kad gamtos intervencijos, buvimas gamtoje, žaliuosiuose plotuose, esančiuose miestų erdvėse, yra svarbus įvairiomis ligomis sergančių asmenų psichikos sveikatai, mažina patiriamą skausmą ir išgyvenamą kančią, padeda greičiau sveikti ir tampa puikia kitų ligų prevencija.

Ryšyje su gamta gerėja nuotaika, didėja dėmesingumas, laimės ir prasmingumo jausmas, pasitenkinimas gyvenimu, gerėja kasdienių problemų sprendimo įgūdžiai, slopsta nuovargis, gerėja miego kokybė, mažiau stresuojama, o tai itin svarbu turint mintyje, kad stresas yra reikšmingas rizikos veiksnys kontroliuojant daugelį širdies kraujagyslių, kvėpavimo takų ligų, cukrinį diabetą ir kt. Vos 30 min. pabuvimas gamtoje mažina depresijos simptomus ir kraujospūdį. Neretai buvimas gamtoje yra ir didesnio ar mažesnio fizinio aktyvumo dalis.

Nustatyta, kad vien natūralių gamtos garsų klausymasis gerina pažintines funkcijas ir nuotaiką. Gamtos garsų intervencijos padeda lengviau, adekvačiau ir nesujautrintai priimti realybę tokią, kokia ji yra, o mintys ir emocijos tampa pavaldesnės mums patiems, daugiau atsipalaiduojama, pailsima, sumažėja simpatinės nervų sistemos aktyvumas ir oksihiemoglobino koncentracija dešinėje prefrontalinėje smegenų žievės dalyje. Įdomu tai, kad stebint gamtos vaizdus ir klausantis gamtos garsų virtualiai, taip pat jaučiamas teigiamas poveikis mūsų psichologinei jausenai.

Mieli skaitytojai, linkime Jums:

  • daugiau laiko praleisti gamtoje, žaliosiose miestų erdvėse;
  • dažniau įsiklausyti į gamtos garsus, stebėti gamtos gyvavimo tėkmę;
  • užsiimti sodininkyste ir rūpintis kambariniais augalais;
  • parsinešti gamtinių atributų į savo namus (lapų, gilių, kankorėžių, akmenukų ir pan.), apžiūrinėti juos ir liesti;
  • klausytis garso takelių, kuriuose girdimas tekantis vanduo, ošiantis miškas ar jūra, pučiantis vėjas, čirpiantys žiogai, čiulbantys paukščiai;
  • esant galimybei pasimėgauti atkuriančiu vandens terapiniu poveikiu;
  • retkarčiais pažiūrėti dokumentikos apie gamtą;
  • pabūti virtualioje, gamtos prisodrintoje erdvėje, jei nėra galimybės joje būti gyvai.

Literatūra

  1. Houlden V., Weich S., de Albuquerque J.P., Jarvis S. & Rees K. (2018). Plos one, 1-35. DOI: https://doi.org/10.1371/journal.pone.0203000.
  2. Matukynienė K., Bacevičienė M. ir Jankauskienė R. (2021). Prieiga prie žaliųjų plotų, ryšys su gamta, atkuriamasis gamtos poveikis ir psichologinė gerovė tiriant Lietuvos gyventojų imtį. Visuomenės sveikata, 3(94), 83-92.
  3. Trøstrup C.H., Christiansen A.B., Stølen K.S., Nielsen P.K. & Stelter R. (2019). The effect of nature exposure on the mental health of patients: a systematic review. Quality of Life Research, 28, 1695–1703. DOI: https://doi.org/10.1007/s11136-019-02125-9.
  4. Žilinskaitė U. ir Varžaitytė L. (2020). Natūralių gamtinių gydomųjų veiksnių poveikis psichoemocinei ir fizinei darbingo amžiaus žmonių sveikatai. Sveikatos mokslai / health sciences, 30(3), 10-14. DOI: https://doi.org/10.35988/sm-hs.2020.061
Facebook
Twitter
LinkedIn