Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Išsėtinė sklerozė – paslaptinga liga

Išsėtinė sklerozė (IS) – tai progresuojanti centrinės nervų sistemos, t. y. galvos ir nugaros smegenų, lėtinė liga. Žmonės, sergantys  šia liga, gali justi skirtingus simptomus, nes jie priklauso nuo IS plokštelių lokalizacijos galvos ir nugaros smegenyse. Tai sunki ir sudėtinga lėtinė liga.

Būdingiausi išsėtinės sklerozės simptomai:

  • galūnių nusilpimas ir sustingimas;
  • jutimo sutrikimai (kūno dalių tirpulys, dilgčiojimas, jutimų išnykimas ir kt.);
  • koordinacijos sutrikimai;
  • regėjimo sutrikimo simptomai (sumažėjęs matymo aštrumas, dvejinimasis akyse ir kt.);
  • šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai;
  • galvos svaigimas;
  • greitas nuovargis;
  • atminties susilpnėjimas;
  • emocijų sutrikimai (depresija, euforija, disforija).

Šie simptomai dar vadinami pirminiais, taip pat šia liga sergantiems žmonėms dažnai pasireiškia ir antriniai simptomai, kurie išsivysto dėl taikomo gydymo ir komplikacijų.

Antriniai simptomai:

  • skausmas;
  • nuovargis;
  • miego sutrikimai;
  • adaptacijos sutrikimai;
  • raumenų atrofija;
  • osteoporozė;
  • infekcijos [1].

Iki šiol IS atsiradimo priežastys nėra iki galo ištirtos, mokslininkai nustatė tik tam tikrus dėsningumus ir tendencijas. Išskiriama keletas pagrindinių veiksnių, galinčių lemti šios ligos atsiradimą:

Gyvenamoji vieta. Ši liga labiausiai paplitusi nuo pusiaujo nutolusiose srityse, didžiausias sergamumas užfiksuojamas Skandinavijoje ir kitose Šiaurės Europos šalyse, Kanadoje, šiaurinėje JAV dalyje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir kt. Mokslininkai teigia, kad šie regionai gauna daug mažiau saulės šviesos, ir vitamino D trūkumas gali būti viena iš daugelio priežasčių, skatinančių ligos vystymąsi. Lietuva yra priskiriama didelio IS sergamumo zonai, kasmet šalyje užregistruojama apie 70–80 naujų šios ligos atvejų.

Lytis. Moterys IS serga 2–3 kartus dažniau nei vyrai.

Amžius. Dažniausiai liga pasireiškia 18–45 metų žmonėms, vyresniame amžiuje susirgimų skaičius reikšmingai mažėja.

Paveldimumas. Mokslinėje literatūroje užsimenama, kad dažnai pasitaiko, jog vienoje šeimoje būna nustatoma keletas šios ligos atvejų. 1–5 proc. tikimybė susirgti šia liga padidėja, jei ja serga vienas iš tėvų, ir net 20–25 proc., jei serga monozigotinis dvynys.

Rūkymas.

Dažnas sergamumas infekcinėmis ligomis.

Ilgalaikis psichoemocinis stresas.

Patirtos galvos traumos.

Įvairios intoksikacijos [2].

Iki šiol neištirta daug šios ligos aspektų, vis dar neapibrėžta tiksli kilmė ir priežastys, nėra žinoma, kokiomis priemonėmis galima užkirsti kelią jos pradžiai. Todėl kiekvienam žmogui būtina turėti bendrą supratimą apie šia lėtinę ligą, žinoti pagrindinius simptomus, kad, pajutus pirmuosius požymius, laiku būtų kreiptasi į medikus. Ankstyva IS diagnozė žymiai pagerina paciento gyvenimo kokybę, funkcines galimybes, padeda jam kuo ilgiau išlikti nepriklausomam nuo kitų, išsaugoti darbingumą bei socialinius ryšius.

Straipsnį parengė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Vitalija Mikutytė


Naudota literatūra:

  1. Mickevičienė D., Vaitkus A., Jurkevičienė G. ir kt. 2012.  Išsėtinės sklerozės klinikiniai simptomai ir jų gydymo principai. Metodinės rekomendacijos. Prieiga per Internetą: https://repository.lsmuni.lt/bitstream/handle/1/149/BOOK_0_01.pdf?sequence=1&isAllowed=y
  2. Zumeras R. 2016. Išsėtinė sklerozė − sunki lėtinė liga. Prieiga per Internetą: https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/issetine-skleroze-sunki-letine-liga 

Bendradarbiaujame:                   plačiau..