Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Kaip pasikeitė klaipėdiečių sveikata?

Lapkričio mėnesį miesto taryba patvirtino 2019 metų Klaipėdos miesto gyventojų sveikatos stebėsenos ataskaitą, kurioje buvo išanalizuoti savivaldybės visuomenės sveikatos rodikliai ir palyginti su Lietuvos vidurkiu.

Visuomenės sveikatos stebėsenos savivaldybėje tikslas – nuolat rinkti, analizuoti ir interpretuoti visuomenės sveikatą apibūdinančius rodiklius bei tinkamai informuoti savivaldybės politikus, siekiant efektyvaus sveikatos priežiūros funkcijų įgyvendinimo. Vadovaujantis Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategija, siekiama, kad 2025 metais šalies gyventojai būtų sveikesni, pailgėtų jų gyvenimo trukmė ir sumažėtų sveikatos netolygumai. 2019 metais Klaipėdos miesto gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 76,3 metai, tai atitiko Lietuvos rodiklį (76,5 metai).

Savivaldybės sveikatos rodiklių reikšmės vaizduojamos taikant „šviesoforo“ principą (nuo geriausiojo žalio, per geltoną prie blogiausiojo raudono). Įvertinus Klaipėdos miesto sveikatos rodiklių santykį su Lietuvos vidurkiu, nustatyta, kad 14 rodiklių reikšmės buvo geresnės už Lietuvos vidurkį (žalioji zona), 28 rodiklių reikšmės atitiko Lietuvos vidurkį (geltonoji zona) ir 8 rodiklių reikšmės buvo prastesnės nei Lietuvos vidurkis (raudonoji zona). Prasčiausi Klaipėdos rodikliai buvo šiose srityse: transporto įvykiuose patirtos traumos; į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis, tenkantis 1 kv. km; mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu; nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda; 1 ir 2 metų amžiaus vaikų skiepijimo apimtys; tikslinės populiacijos (6–14 m.) dalis, dalyvavusi vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje ir sergamumas II tipo cukriniu diabetu. Iš šių 8 raudonojoje zonoje esančių rodiklių savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba išskyrė 3 prioritetinius visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklius, į kuriuos ateinančiais metais bus kreipiama daugiausia dėmesio. Tai transporto įvykiuose patirtos traumos, vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programos vykdymas ir sergamumas II tipo cukriniu diabetu.

Transporto įvykiuose patirtų traumų rodiklis nuo 2014 iki 2019 metų Klaipėdoje išaugo 1,8 karto, o Lietuvoje sumažėjo 8,5 proc. Tad uostamiesčio traumų rodiklis išlieka aukštesnis už Lietuvos rodiklį bei stebima jo didėjimo tendencija.

Higienos instituto duomenimis, 2019 metais Klaipėdos mieste tik 6,4 proc. tikslinės grupės vaikų krūminiai dantys buvo padengti silantinėmis medžiagomis, o Lietuvoje – 15 proc. Šios programos įgyvendinimas savivaldybėje prastėja, nes nuo 2017 metų ši programa nebe prevencinė, o tik skatinamoji.

Sergamumas II tipo cukriniu diabetu nuo 2010 iki 2019 metų Klaipėdoje išaugo 3,4 karto, o Lietuvoje – 2,3 karto. Uostamiesčio gyventojų sergamumo II tipo cukriniu diabetu rodiklis išlieka aukštesnis už Lietuvos rodiklį ir stebima jo didėjimo tendencija.

Siekiant geresnės gyventojų sveikatos būklės būtina aktyviau dalyvauti sveikatinimo veiklose, didesnį dėmesį skirti vaikų burnos ligų profilaktikai, cukrinio diabeto profilaktikai, mažinant eismo įvykiuose patirtų traumų skaičių būtina stiprinti saugumo priemones avaringiausiose miesto gatvėse.

Klaipėdos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2019 metų ataskaitą galite rasti paspaudę šią nuorodą: https://www.sveikatosbiuras.lt/files/Main/files/t1-290pr1.pdf.

Bendradarbiaujame:                   plačiau..