Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Mityba karantino metu, esant širdies ir kraujagyslių ligų rizikai

Karantino metu būtina galvoti apie širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją, nes šiuo metu dėl pasikeitusių gyvenimo sąlygų, kai itin daug laiko praleidžiame namie, kyla grėsmė paūmėti šioms ligoms. Šiuo metu daugumos fizinis aktyvumas yra ženkliai sumažėjęs, motyvacijos sportuoti namuose taip pat turi retas žmogus. Dar didesnis pavojus slypi už „šaldytuvo durelių“, jas atvėrus akys raibsta nuo maisto produktų gausos, ne paslaptis, kad karantino metu žmonės perka ženkliai daugiau maisto, tačiau maistas, kuris turėtų būti skirtas ilgesniam laikui, siekiant rečiau varstyti parduotuvių duris, dažnai būna suvalgomas  per trumpesnį laiką nei tikėtasi. Šis reiškinys yra visiškai normalus ir žmogiškas, nes retas žmogus atsilaikytų, kai namie tiek maisto, o kur dar stresas ir atsiradęs nuobodulys, kuris nori nenori verčia vis dažniau pasilepinti puodeliu arbatos ir, žinoma, saldėsiu. Išsigelbėjimas iš šios padėties yra suvokimas, kad prieš karantiną kamavusios ligos niekur nedingo, o jeigu jų ir nebuvo, reikia suprasti, kad toks gyvenimo būdas gali paskatinti jų vystymąsi, ypač, jei esate rizikos grupėje. Taip pat svarbu stebėti, kuo užpildote savo prekių krepšelį, rinkitės sveikatai naudingą  maistą, venkite saldumynų bei kito nesveiko maisto. Šiuo laikotarpiu į parduotuvę tikslinga eiti su iš anksto sudarytu reikalingų maisto produktų sąrašu.

Viena dažniausių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių yra kraujagyslių susiaurėjimas ar užsikimšimas. Tai dažniausiai nutinka dėl kraujagyslėse susidariusių aterosklerozinių plokštelių. Šios plokštelės susidaro iš baltymų, riebalų (įskaitant cholesterolį), imuninės sistemos ląstelių ir kitų komponentų – visa tai kaupiasi ant širdies arterijų sienelių ir siaurina jų spindį bei sutrikdo kraujotaką (Campbell II, 2010). Labai svarbus mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio, dar vadinamo „bloguoju“ cholesteroliu, ir didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio, vadinamo „geruoju“, santykis kraujyje. MTL cholesterolis įsiskverbia į kraujagyslių sieneles ir taip mažina jų spindį – dėl to jo kraujyje neturėtų būti per daug. DTL cholesterolis padeda organizmui mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje – jo kraujyje neturėtų trūkti. Cholesterolio kiekį ir santykį galima reguliuoti tinkamai maitinantis.

Širdžiai ir kraujagyslėms ypač kenkia per gausiai vartojamos sočiųjų riebalų rūgštys (jų gausu – kiaulienoje, jautienoje, riebiame piene ir jo produktuose, kokoso, palmių aliejuose, šokolade ir kt.), druska, greitai pasisavinami angliavandeniai, per mažas šviežių daržovių, vaisių bei skaidulinių medžiagų suvartojimas. Sotieji riebalai, veikdami kraujo lipidus, arterijų funkcijas, kraujospūdį, didina tikimybę susirgti koronarine širdies liga ar insultu. Nesaikingas druskos vartojimas didina kraujospūdį. Greitai pasisavinami angliavandeniai, kuriuose gausu cukraus, didina „blogojo“ ir mažina „gerojo“ cholesterolio kiekį kraujyje (Petrulionienė, 2010).

Remiantis gydytojos G. Kasparaitytės straipsniu, siekiant sumažintume riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, yra rekomenduojama:

  • valgyti kuo įvairesnį maistą;
  • riboti druskos kiekį maiste (vengti pasūdytų užkandžių, pvz. traškučių, druską pakeisti citrinos sultimis, česnaku, prieskoninėmis žolelėmis, krienais, garstyčiomis, vietoj konservuotų produktų valgyti šviežius, renkantis prieskonių mišinius būtina atkreipti dėmesį, ar juose nėra druskos; daug druskos yra visose majonezo rūšyse ir padažuose);
  • valgyti maistą, turintį daug skaidulinių medžiagų: daržoves (mažiausias rekomenduojamas kiekis — 400 g. per dieną), vaisius (mažiausias rekomenduojamas kiekis — 300 g. per dieną);
  • sumažinti riebalų kiekį maiste, rinktis maisto produktus be matomų riebalų (liesa mėsa), liesus pieno produktus, vengti riebių padažų, riebaluose ruoštų patiekalų, nors du kartus per savaitę vietoj mėsos valgyti žuvį, patiekaluose mažinti mėsos kiekį, kepimui ir salotoms naudoti rapsų ir alyvuogių aliejus;
  • vengti saldžių gėrimų, saldainių, sirupe konservuotų vaisių, palaipsniui mažinti cukraus kiekį, saldinant kavą bei arbatą;
  • kontroliuoti porcijų dydį.

Karantino metu, kuriant naują dienos rutiną, reikia stengtis, kad joje vyrautų subalansuota mityba, būtų skiriama laiko fiziniam aktyvumui bei arterinio kraujo spaudimo, kūno svorio ir streso kontrolei.

Straipsnį parengė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Vitalija Mikutytė

 


Naudota literatūra:

  1. T. Colin Campbell II. 2010. Natūralus būdas išvengti ligų. Leidykla: Luceo.
  2. G. Kasparaitytė. 2015. Širdis – mūsų gyvenimo variklis. Prieiga per Internetą: https://www.jspc.lt/sirdis-musu-gyvenimo-variklis/
  3.  Ž. Petrulionienė. 2010. Koronarinė širdies liga. Rizikos veiksniai, klinikiniai simptomai ir gydymas. Vilnius: UAB „Vaistų žinios“.

Bendradarbiaujame:                   plačiau..