Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Tarptautinė klimato kaitos diena


Tarptautinė klimato kaitos diena


Spalio 24-ąją pasaulyje minima klimato kaitos diena, kurios metu siekiama mažinti šiltnamio dujų koncentraciją ir anglies dioksido kiekį. Norima atkreipti visuomenės dėmesį į klimato kaitą, skatinti kurti ir naudoti modernias technologijas, padėsiančias stabdyti žalingų dujų koncentraciją, keisti neatsakingo vartojimo įpročius. Žmonės kviečiami įsitraukti į klimato kaitos mažinimo akciją ir raginami stengtis tausoti vandens ir elektros išteklius, kuo rečiau važinėti automobiliais, keičiant juos į dviračius ar paspirtukus. 

„Šiltnamio efektą sukeliančios dujos“ (ŠESD)

Visas atmosferoje esančias dujas, kurios sulaiko šilumą, galima būtų vadinti „šiltnamio efektą sukeliančiomis“. Tačiau bendru pasauliniu sutarimu „šiltnamio efektą sukeliančios dujos“ vadinamos tik CO2, CH4, N2O, PFCs, SF6,NF3. Šios dujos vadinamos ŠESD todėl, kad jų kiekis atmosferoje sparčiai didėja dėl žmonių ūkinės veiklos. 

Klimato kaita yra labiausiai asocijuojama su CO2. Dauguma dėl ūkinės veiklos į atmosferą išmetamų dujų  yra toksiškos ar turi kitą tiesioginį neigiamą ryšį su žmogaus sveikata.

Su klimato kaita susijusios pasekmės

  • Dėl besikeičiančio klimato šyla oro ir vandenynų temperatūra, tirpsta kalnų sniegas ir abiejų žemės polių ledynai.

  • Dėl ledynų tirpsmo ir vandens šiluminio plėtimosi kyla pasaulinis vandens lygis, didėja potvynių ir visiškų apsėmimų pavojus.

  • Nyksta nespėjančios prisitaikyti sausumos ir vandenynų gyvūnų ir augalų rūšys.

  • Skursta bioįvairovė, didėja invazinių rūšių atvejai į kitus naujus plotus, šiaurės kryptimi slenkasi tropinės ligos.

  • Daugėja ekstremalių meteorologinių reiškinių (uraganų, rekordiškai didelių ir rekordiškai mažų kritulių kiekių, sausrų ir net ekstremalių šalčių).

  • Dykumėja derlingi žemės plotai, daugumoje pasaulio regionų ima vis labiau trūkti gėlo vandens. 

Lietuvoje pažeidžiamiausias yra Baltijos jūros regionas. Nors Lietuva kol kas yra laikoma viena mažiausiai klimato kaitos paveikiamų valstybių pasaulyje, tačiau su didėjančiu pagreičiu šylantis klimatas jau pradeda daryti poveikį Lietuvos vandens išteklių, kraštovaizdžio, ekosistemų ir biologinės įvairovės, aplinkos oro kokybės, visuomenės sveikatos, atliekų tvarkymo, miškų ūkio, žemės ūkio ir kitoms sritims. Globaliame pasaulyje vykstantys pražūtingi klimato kaitos padariniai taip pat ekonomiškai netiesiogiai atsiliepia visai Europai ir Lietuvai.

Dėl ko labiausiai nerimauti?

  • Nedidelis klimato atšilimas kelia pavojų „užvesti“ natūralų šiltėjimo procesą ir padaryti jį nebekontroliuojamu. 

  • Ledynai, taip pat ir didelius žemės plotus dengiantis sniegas, atspindi didelę dalį saulės spindulių. Jiems tirpstant tamsus vanduo ir žemė šiuos spindulius sugeria ir taip dar labiau spartina šiltėjimo procesą.

Ištirpus visiems ledynams pasaulio vandenyno lygis pakiltų per 60 metrų. Taip būtų užlieta teritorija, kurioje šiuo metu gyvena daugiau kaip pusė viso pasaulio gyventojų. Mokslininkai mano, kad jei vidutinė pasaulinė temperatūra pakiltų 8 – 12 laipsnių, žemėje gyvybė tokiai, kokią dabar žinome apskritai nebebūtų įmanoma.

Ką reikia daryti?

Norint stabdyti klimato kaitą reikia kaip įmanoma greičiau sumažinti ŠESD išmetimus. Visa tai vyksta dėl iškastinio kuro deginimo, o deginimo priežastis yra energijos išgavimo poreikis. Hidroelektrinės, saulės, vėjo, potvynių ir atoslūgių jėgainės generuoja elektros energiją be ŠESD išmetimų. 

Sprendimai, mažinantys ŠESD išmetimus:

  • Technologiniai ir architektūriniai sprendimai (nulinės energijos ar mažai energijos naudojantys būstai);

  • atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas - saulės, geoterminės, vėjo energijos ir biokuro;

  • atliekų tvarkymas (rūšiavimas, perdirbimas);

  • efektyvus energijos vartojimas (apšiltintas būstas, taupios elektros lemputės, ekomiška šildymo ir vandens tiekimo sistema).

Lietuvos klimato kaitos  įsipareigojimai

2015 m. gruodžio mėnesį Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje priimtas Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimas. Aplinkos ministerijos duomenimis, pirmą kartą istorijoje visuotiniam Paryžiaus susitarimui išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo įsipareigojimus, apimančius 95 proc. pasaulinių emisijų, pateikė per 180 šalių. Tarp jų ne tik išsivysčiusios, bet ir besivystančios šalys. 2016 m. balandžio 22 d. Niujorke įvykusioje pasirašymo ceremonijoje Lietuva kartu su kitomis 174 pasaulio šalimis susitarimą pasirašė. Tai sudėtingiausias globalus tarptautinis susitarimas, kurio Pasaulio valstybių lyderiai siekė net 20  metų.

Šalys įsipareigojo siekti ilgalaikio klimato kaitos švelninimo tikslo, kad visuotinis atšilimas būtų gerokai mažesnis nei 2°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir siekti, kad didėjimas neviršytų 1,5°C. Pagal Paryžiaus susitarimą Lietuva įsipareigojo bendrai su ES ir jos valstybėmis narėmis 2021–2030 m. laikotarpiu mažiausiai 40% sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, lyginant su 1990 m.

Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė

Informacijos šaltinis: www.am.lrv.lt

Nuotrauka: https://pixabay.com/

Bendradarbiaujame:                   plačiau..