Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Vaikų, sergančių bronchine astma, gyvenimo kokybė

Bronchinė astma (toliau – astma) yra viena iš labiausiai paplitusių lėtinių vaikų ligų, o didėjantis sergamumas šia liga yra aktuali visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje. Nors šiais laikais yra vis pažangesnių būdų gydyti šią ligą, dauguma vaikų vis tiek patiria pagrindinius astmos simptomus – kosulį, dusulį, švokštimą, sunkumo krūtinėje jausmą, naktinius prabudimus, o tai neabejotinai veikia  jų sveikatos būklę. Ši liga paveikia ne tik vaiko sveikatos būklę, bet kaip ir bet kuri kita lėtinė liga sutrikdo jo gyvenimo kokybę. Vaikui susirgus astma, sutrinka jo fizinė sveikata, gali kamuoti nerimas, nuotaikų svyravimai, sumažėja pasitikėjimas savimi, pakinta socialiniai santykiai (bendravimas su bendraamžiais, šeimos nariais), galima dalinė socialinė izoliacija (pamokų praleidimas dėl paūmėjusių ligos  simptomų, apribotas lankymasis draugų namuose, buvimas su gyvūnais, žaidimas su jais), sumažėja fizinis aktyvumas, tenka nuolat vartoti vaistus bei dažnai lankytis pas gydytojus. Visi šie veiksniai prisideda prie prastesnės vaiko gyvenimo kokybės. Siekiant, kad vaiko gyvenimo kokybė būtų kuo geresnė, itin svarbi gera astmos kontrolė. Neatsitiktinai vidutinio sunkumo ir sunkia astma sergantys vaikai savo savijautą pagal daugelį gyvenimo kokybės vertinimo skalių vertina blogiau nei lengva astma sergantys vaikai (Taminskienė, 2013). Būtina nustatyti, kas sukelia šią ligą ir skatina jos vystymąsi.

Daugiau nei 24 proc. populiacijos paveldi alergijos polinkį iš savo tėvų. Paveldimumas yra rizikos veiksnys vaiko polinkiui į alerginę reakciją, didesnę įtaką daro motinos perduodami genai, nes jie yra skvarbesni nei tėvo, ir lengviau sukelia ligą. Šiais laikais jau žinoma, kad alerginė liga gali išsivystyti ir genetinio polinkio neturinčiam vaikui. Astmos atsiradimui bei jos vystymuisi įtakos turi socialiniai ir ekonominiai veiksniai: gyvenamoji vieta, būsto šildymo tipas, drėgmės lygis būste, mamos rūkymas nėštumo metu.

Gyvenamoji vieta. Atliekant mokslinius tyrimus, daugumoje pasaulio šalių nustatyta, kad kaimų apylinkėse yra mažesnis astmos ir kvėpavimo takų ligų simptomų paplitimas negu miestuose.

Būsto šildymo tipas. Dujų naudojimas buityje susijęs su dažnesne astmos diagnoze vaikams. Dujinės viryklės naudojimas gali lemti dažnesnius sauso kosulio epizodus naktį bei būti susijęs su dažnesniais astmos paūmėjimais ir sunkesne astmos eiga.

Drėgmės lygis būste. Įvairių šalių mokslininkai nustatė, kad astmos simptomų pasireiškimas ir jų stiprumas yra susijęs su pelėsiu ir per didele drėgme būste, šie veiksniai itin reikšmingi ikimokyklinio amžiaus vaikams. Jeigu vaikas gyvena būste, kuriame juntamas nuolatinis pelėsio kvapas, astmos tikimybė yra 100 proc., astma sergantiems vaikams dėl pelėsio poveikio šios ligos simptomai pasireiškia dažniau -  nuo 35 proc. iki 100 proc.

Rūkymas nėštumo metu. Šis veiksnys lemia prastesnę vaiko plaučių funkciją ne tik jam gimus, bet ir vėlesniame gyvenime, taip pat  yra svarbus švokštimo ir astmos rizikos veiksnys. Nėštumo metu rūkiusių mamų vaikai yra jautresni aplinkai ir alerginiam įsijautrinimui. Taip pat mokslinių tyrimų metu nustatytos nuolatinio mamos rūkymo ir vaiko kosulio sąsajos. Didesnis rūkančių asmenų skaičius namuose yra siejamas su dažnesnėmis vaikų kvėpavimo takų ligomis, ypač astma (Vaitkaitienė, 2015).

Be to, astmos ligos eigai įtakos turi gretutinės ligos, kūno masės indeksas, sezoniškumas, šeimos socialinis ir ekonominis statusas, naminių gyvūnų laikymas namuose.

Taigi, visose išsivysčiusios ekonomikos šalyse, taip pat ir Lietuvoje, didėjant vaikų sergamumui bronchine astma, būtina užtikrinti gerą šios lėtinės ligos kontrolę, siekiant užtikrinti aukštą sergančiųjų gyvenimo kokybę. Kadangi astma sergančių vaikų gyvenimo kokybė glaudžiai siejasi su astmos sunkumu, būtina nustatyti veiksnius, susijusius su šios ligos vystymusi, o juos pastebėjus - laiku modifikuoti (Taminskienė, 2016). 

Straipsnį parengė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Vitalija Mikutytė

 


Naudota literatūra:

 

Bendradarbiaujame:                   plačiau..