Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Aplinkos veiksniai, skatinantys astmą ar apsaugantys nuo jos

Astma – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kuriai būdingas padidėjęs bronchų reaktyvumas tam tikriems dirgikliams. Bronchinės astmos pradžia dažniausiai būna ūmi, ji prasideda jaunam žmogui, ši liga kinta savaime arba priklauso nuo paskirto gydymo. Pagrindiniai simptomai: kosulys, dusulys, švokštimas, krūtinės spaudimo jausmas, nuovargis, dusulio baimė, miego sutrikimai [1].

Astma daro neigiamą įtaką ne tik pacientams ir jų šeimos nariams, bet ir visai visuomenei:

  • prarandamos produktyvaus darbo valandos,
  • praleidžiamos pamokos mokykloje, prastėja mokymosi rezultatai,
  • ribojamas dalyvavimas mokyklos renginiuose, popamokinėje veikloje, sporto treniruotėse, žaidimuose,
  • atsisakoma naminių gyvūnų,
  • didėja gydymo išlaidos,
  • sutrikdomas ligonių kasdienis gyvenimas, fiziologinis funkcionavimas,
  • kyla neigiamos emocijos (išgąstis, kad negali ko nors daryti, išgyvenimai ir nuogąstavimai dėl vaistų vartojimo, nusivylimas ir kt.).

Siekiant sumažinti astmos sukeliamus neigiamus padarinius, būtina išmokti tinkamai valdyti šią ligą. Prevencija bei rizikos veiksnių identifikavimas ir vengimas yra vieni svarbiausių valdant astmą. Rekomenduojamos profilaktikos priemonės: 

  • Vengti gyvūnų alergenų. Jų poveikį efektyviai galima sumažinti tik atsisakius naminių gyvūnų.
  • Vengti tabako dūmų. Tiek pacientas, tiek jo šeimos nariai turėtų mesti rūkyti.
  • Kiek galima labiau sumažinti dulkių erkučių kiekį namuose. Patalynės užvalkalus reikėtų skalbti kas 7–10 dienų aukštesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje, atsisakyti kilimų, pliušinių žaislų, reguliariai vėdinti patalynę ir čiužinius.
  • Vengti tarakonų atsiradimo namuose. Būtina reguliariai ir kruopščiai valyti namus, esant padidėjusiai tarakonų grėsmei naudoti pesticidus (kai paciento nėra namuose, vėliau būtina patalpas išvėdinti).
  • Vengti pelėsių ir žiedadulkių. Kai lauke didelė žiedadulkių ir pelėsių sporų koncentracija, šia liga sergantys asmenys turėtų kuo daugiau laiko praleisti patalpose, laikyti uždarytus langus. Taip pat būtina naikinti pelėsius namuose, naudoti oro valytuvus. Oro drėgmė namuose neturėtų viršyti 50 proc. 
  • Vengti krosnių dūmų ir kitų oro teršalų. Būtina tinkamai įsirengti kaminus, vėdinti patalpas, naudoti oro valytuvus.
  • Vengti virusinių infekcijų. Svarbu grūdinti ir stiprinti organizmą, kasmet skiepytis nuo gripo. Susirgus virusine infekcija, būtinas atidus gydymasis, kol visiškai pasveikstama.
  • Pasirinkti tinkamą fizinę veiklą, susidaryti fizinės veiklos planą, pasiruošti prieš didesnį fizinį krūvį. 
  • Kontroliuoti alergenus darbo vietoje. Profesinės astmos diagnozė turėtų būti apsvarstoma visuomet, pirmą kartą diagnozuojant astmą suaugusiajam. Pasitvirtinus diagnozei, pacientui turėtų būti sudaromos sąlygos dirbti neveikiamam alergeno.
  • Vengti kitų alergenų. Nevartoti astmą provokuojančių medikamentų ir maisto produktų.

Taip pat mokslinėje literatūroje teigiama, kad egzistuoja veiksniai, padedantys apsisaugoti nuo šios ligos. Pabrėžiama įvairių aplinkos veiksnių poveikio mamos nėštumo metu svarba, nes tai lyg priemonė, programuojanti naujagimio imuninę sistemą per antigenus, patenkančius pro placentą. Ankstyvoje vaikystėje su imuninių reakcijų paleidžiamaisiais veiksniais aktyviai kovoja apsauginiai veiksniai, iš kurių minimi šie: kontaktas su ūkio gyvūnais ir įvairesne mikroflora, neapdoroto pieno vartojimas bei vyresnių seserų ar brolių turėjimas. Manoma, kad nuo astmos apsaugo ne tik paties vaiko kontaktas su ūkio gyvūnais ar šieno dulkėmis, bet ir jo mamos susidūrimas su šiais alergenais nėštumo metu. Priešingą neigiamą poveikį turi motinos rūkymas bei antibiotikų vartojimas nėštumo metu. Tai lemia prastesnę vaiko plaučių funkciją ne tik gimus, bet ir vėlesniame gyvenime, ir yra svarbus švokštimo ir astmos rizikos veiksnys.

Taigi siekiant sumažinti astmos sukeliamus neigiamus padarinius pacientui bei visai visuomenei, būtina žinoti šią ligą skatinančius bei apsauginius veiksnius. Žinioms apie šią ligą gilinti skirtas pirmasis gegužės antradienis, nes šią dieną Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, minima Pasaulinė astmos diena.

 

Straipsnį parengė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Vitalija Mikutytė


Literatūra:

  1. Aukštakalnienė A. Lėtinė kvėpavimo takų obstrukcija - bronchinė astma ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga? Panašumai ir skirtumai. 2005:38-44.
  2. Taminskienė V., Vaitkaitienė E., Valiulis A. 2015. Genotipo ir imuninių veiksnių sąveika bronchų astmos patogenezėje. Vaikų pulmonologija ir alergologija, XVIII tomas, Nr. 1 (5765–5776). Prieiga per internetą: https://www.pediatrija.org/multisites/pediatrija/images/stories/pdf/zurnalas/2015_1/vaiku%20alergologija%20ir%20pulmonologija_2015-1.pdf#page=59
  3. Taminskienė V., Vaitkaitienė E., Valiulis A. 2014. Pacientų mokymas kaip bronchų astmos valdymo metodas. Vaikų pulmonologija ir alergologija, XVII tomas, Nr. 2 (5552–5561). Prieiga per internetą:https://www.pediatrija.org/multisites/pediatrija/images/stories/pdf/zurnalas/2014_2/vaiku%20alergologija%20ir%20pulmonologija_2014-2.pdf#page=26

liustracijos:

Bendradarbiaujame:                   plačiau..