Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Arterinės hipertenzijos kontrolė

Arterinė hipertenzija (AH)  – liga, kuriai būdingas ilgalaikis arterinio kraujospūdžio (AKS) padidėjimas, ilgainiui pažeidžiantis širdį, smegenis, kraujagysles, inkstus bei itin didinantis širdies ir kraujagyslių ligų riziką. AH vienas iš svarbiausių koreguojamų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių – Lietuvoje net 33 proc. mirčių yra nulemtos būtent jos komplikacijų [3].

Arterinės hipertenzijos komplikacijų rizikos veiksniai:

1. Antro tipo cukrinis diabetas, gliukozės tolerancijos sutrikimas arba rezistencija insulinui;

2. Dislipidemija: bendras cholesterolis > 5 mmol/l, mažo tankio liporoteinų – cholesterolis > 3 mmol/l, didelio tankio lipoproteinų – cholesterolis < 1 mmol/l, trigliceridai > 1,7 mmol/l;

3. Pilvinio tipo nutukimas;

4. Mikroalbuminurija;

5. Rūkymas;

6. Nepakankamas fizinis aktyvumas;

7. Teigiama širdies ir kraujagyslių ligos ar ankstyvos mirties šeimos anamnezė [2].

Ryšys tarp AKS dydžio ir širdies ir kraujagyslių ligų yra tiesioginis – tiek sistolinio, tiek diastolinio AKS padidėjimas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką (nuo 115/75  mmHg širdies ir kraujagyslių ligų rizika dvigubėja kas 20/10 mmHg) [3]. Todėl itin svarbu koreguoti rizikos veiksnius, didinančius AKS, siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų.

Visi suaugę asmenys AKS turėtų matuoti bent 2–4 kartus per metus. Taip pat, siekiant išvengti AKS didėjimo, būtina:

  • Mesti rūkyti;
  • Laipsniškai mažinti ir stabilizuoti svorį, ypač esant nutukimui (kartais netekus 5 kg svorio arterinis kraujo spaudimas sumažėja apie 4,4/3,6 mm Hg);
  • Vartoti mažiau alkoholio;
  • Reguliariai mankštintis (kasdien vidutinio ar net didelio intensyvumo aerobiniams pratimams skirti 30–60 min.);
  • Mažinti druskos kiekį maiste (suvartoti ne daugiau kaip 5 g NaCl per dieną, maisto papildomai nesūdyti);
  • Koreguoti mitybos įpročius – valgyti daugiau vaisių ir daržovių (bent 400 g daržovių per dieną), vartoti mažiau sočiųjų riebalų rūgščių turinčio maisto bei produktų, turinčių kofeino;
  • Mažinti ilgalaikį stresą [4].

Asmenys, turintys riziką sirgti arba sergantys AH, turėtų reguliariai matuotis AKS ir mokėti įvertinti asmeninius matavimo duomenis. 1 lentelėje pateikiame AK spaudimo kategorijų klasifikaciją, pagal kurią galima nustatyti, ar Jums yra AH.

1 lentelė. Arterinio kraujo spaudimo kategorijų klasifikacija [4]

Taip  pat, matuojant kraujospūdį namuose, būtina tai daryti taisyklingai:

  • Vilkėkite drabužius laisvomis rankovėmis, kad, uždėjus manžetę, žąsto papildomai neveržtų rūbai;
  • Naudokite tinkamo dydžio manžetę;
  • AKS matuokite sėdėdami, po 5 min. ramybės, bent 30 min. po valgio, praėjus porai valandų po sunkaus fizinio darbo. Pusvalandį iki matavimo nerūkykite, nevartokite kofeino, nevartokite vaistų, kurių sudėtyje yra adrenergiškai veikiančių medžiagų, pavyzdžiui, fenilefrino ar pseudoefedrino (šių medžiagų gali būti lašuose akims ar nosiai).
  • Kraujospūdžio matavimo aparato manžetę dėkite širdies lygyje. Kraujospūdį patariama matuoti toje rankoje, kurioje jis didesnis. Matavimo metu nereikėtų kalbėti.
  • Skausmas, stresas, nerimas, padidėjusi kūno temperatūra turi įtakos kraujospūdžiui. Jei šlapimo pūslė pilna, patariama nusišlapinti bent 30 min. iki AKS matavimo, nes šlapimo pūslės, žarnyno perpildymas turi įtakos kraujospūdžiui.
  • Rekomenduojama kraujospūdį matuoti 2 kartus – ryte ir vakare, bent 3 dienas per savaitę. Ryte kraujospūdį reikia matuoti, neišgėrus vaistų [1].

Taigi AH yra pavojinga liga, galinti pažeisti gyvybiškai svarbius organus bei sukelti rimtų sveikatos problemų, todėl šią ligą būtina nustatyti kuo anksčiau ir tinkamai ją kontroliuoti. Šios ligos, kaip ir daugelio kitų lėtinių ligų, galima išvengti, pasirinkus sveiką gyvenimo būdą bei kontroliuojant ją sukeliančius rizikos veiksnius.

Straipsnį parengė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Vitalija Mikutytė

 


Naudota literatūra:

  1. Kaip teisingai matuoti kraujo spaudimą. Prieiga per Internetą: http://www.hipertenzija.lt/gydytojo-pagalba/kaip-teisingai-matuoti-kraujo-spaudima
  2. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. Rugpjūčio 14 d. Įsakymo nr. 422 „Dėl ligų diagnostikos bei ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, metodikų patvirtinimo“ pakeitimo.
  3. Šakalytė G., Babarskienė R., Baronaitė-Dūdonienė K. 2013. Lietuvos gydytojų ir pacientų žinios apie arterinę hipertenziją. Visuomenės sveikata, Nr. 4. Prieiga per Internetą: http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2013.4(63)/VS%202013%204(63)%20ORIG%20S%20Arterine%20hipertenzija.pdf
  4. Zumeras R. 2016. Hipertenzija. Prieiga per Internetą: https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/hipertenzija

Bendradarbiaujame:                   plačiau..