Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Astmos ryšys su emocinėmis būsenomis ir galimi pagalbos būdai

Alerginės ligos, kokia laikoma astma, išsivysčiusiose, pramonės paveiktose šalyse yra vis didėjanti sveikatos problema, ypač tarp vaikų ir jaunų suaugusiųjų. Šio dramatiško augimo pagrindinė priežastis iki galo nėra aiški. Pagrindiniai rizikos veiksniai, didinantys alerginių ligų paplitimą, yra įvairūs: genetinis polinkis, alergenų gausa, aplinkos teršalai, sumažėjęs imuninės sistemos atsakas kritiniais individo vystymosi periodais. Todėl alergijos gali būti traktuojamos kaip moderniosios civilizacijos liga ir joms siūloma taikyti bendro sveikatos sutrikimo sąvoką.

Astma yra lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti pasikartojančiais padidėjusio bronchų reaktyvumo ir kintamosios bronchų obstrukcijos sukeltais simptomais. Astmai būdingi simptomai: 

  • Daugiau nei vienas respiracinis simptomas (švokštimas, dusulys, krūtinės veržimas, kosulys).
  • Simptomai pasireiškia arba paryškėja naktį arba paryčiui.
  • Simptomų intensyvumas laikui bėgant kinta.
  • Simptomus sukelia virusinė infekcija, fizinis krūvis, alergenai, oro kaita, juokas, automobilių išmetamosios dujos, tabako dūmai, stiprūs kvapai. 

Simptomai praeina savaime arba gydant.

Higienos instituto duomenimis (2021), šios ligos paplitimas mūsų šalyje 1000 gyventojų nuo 0 iki 17 metų amžiaus grupėje 2020 m. sudarė 41,1, suaugusiųjų  – 24,15. Apie 300 milijonų žmonių visame pasaulyje serga astma, tai pati dažniausia lėtinė vaikų liga (Lietuvos pediatrų draugija, 2016). Padidėjus oro taršos indeksui, padaugėja vaikų, sergančių bronchine astma. 

Astmos eigą gali veikti ne tik asmens fiziologija (pvz., reakcija į fizinį krūvį, imunitetas, alergiškumas) ar aplinkos (infekcijos, aplinkos dirgikliai ir alergenų kiekis), bet ir psichologiniai veiksniai. Įrodyta, kad psichikos sveikata yra reikšminga prognozuojant astmos eigą ir gali lemti gydymo sėkmę. Ypač prastą astmos kontrolę dažnai lydi nerimas ir depresija. Tai lemia prastą gyvenimo kokybę. Astmos raiškos sunkumas ir paūmėjimų dažnis siejami su stresu, nerimu, aleksitimija, liūdesiu ir depresija, prastomis streso įveikos strategijomis, subjektyviu simptomų suvokimu. Šios būsenos gali viena kitą stiprinti.

Nepaisant daugybės duomenų, patvirtinančių sąsają tarp astmos ir psichinės sveikatos, priežastinis ryšys nėra aiškus. Šiuo metu priimta laikytis abipusio poveikio teorijos. Liga ir jos pasekmės veikia tiek paciento imunohormoninę sistemą, mitybos ir aktyvumo įpročius, tiek ir savivertę, emocijas, socialinį aktyvumą. Taip pat psichologinės problemos ar sunkumai veikia ligos eigą ir jos valdymą, ypač pacientams, sergantiems sunkia, prastai kontroliuojama astmos forma. Pacientų psichologinės savybės turi įtakos simptomų atpažinimui, kasdieniam valdymui ir ligos rezultatams. Neteisingas simptomų suvokimas gali lemti ne tik neteisingą gydymą, bet ir baimės, nerimo ir depresijos didėjimą. Pastarųjų psichinių būsenų metu padidėja uždegiminių neuromediatorių (citokinų, histamino) kiekis, kurie savo ruožtu gali padidinti lygiųjų raumenų tonusą ir bronchų spazmus, mažinti alergijos slenkstį. 

Vaikus ir paaugliai, sergantys astma, dažniau turi elgesio ir emocinių sunkumų nei vaikai, kurie neserga jokia lėtine liga. Jie dažniau jaučia nerimą bei su nerimu siejamus sutrikimus, pvz., panikos sutrikimas, agorafobija, generalizuoti nerimo sutrikimai, specifinės ir socialinės fobijos, išsiskyrimo nerimas. Tokie vaikai ir paaugliai dažniau patiria ir depresinių simptomų. Depresiniai simptomai yra dažnai siejami su padidėjusia astmos simptomų našta ir nesugebėjimu susidoroti su šia liga.

Astma sergantys vaikai gali susidurti ir su mokymosi problemomis, nes dėl astmos jiems gali tekti praleisti dalį pamokų. Sergamumas astma susijęs ir didesne savižudybės rizika. Paaugliai, sergantys astma, turi žemesnę savivertę. Astma paveikia ir šeimos gyvenimo kokybę. Tėvai daugiau laiko turi skirti astma sergančio vaiko priežiūrai, dėl to neretai gali kilti sunkumų darbe. Tėvai, kurių vaikas serga astma, dažnai patiria psichologinį stresą ir nerimą, baimę dėl galimo astmos priepuolio ir kad jam ištikus nesugebės padėti savo vaikui. Jie turi rūpintis medikamentais, lankymusi pas daktarus, aplinkos pritaikymu ir emocine parama sergančiam vaikui.

Vaiko ligos neigimas ir pernelyg didelis bandymas apsaugoti vaiką, šeimoje tvyranti įtampa ar konfliktai ir vaiko emocinės reakcijos (pvz., nerimas) į astmą gali pasunkinti ligą, padidinti emocinį sužadinimą ar hiperventiliaciją. Todėl, vertinant ir gydant vaikų astmą, yra būtinas visapusis požiūris, kurio esmė – tinkamai atsižvelgti į fizinius, psichologinius ir socialinius veiksnius tiek vertinimo procese, tiek vykdant intervencijas. Reikėtų ieškoti galimų emocinių ir socialinių veiksnių,  trumpalaikių bei ilgalaikių reakcijų, galinčių sukelti astmos priepuolius, nes tai leidžia ne tik išsiaiškinti problemas, bet ir jausmus, kurie, jei yra slopinami, gali sunkinti ligos eigą.

Tyrimais nustatyta, kad kartu su specialistu išsiaiškinus su astma susijusias emocines ir psichosocialines problemas, atlikus psichologinį vertinimą, galima parinkti ir atlikti tinkamas intervencijas, taip geriau kontroliuojant astmos raišką ir gerinant sergančiojo savijautą. Įrodyta, kad astmos raišką (paūmėjimų dažnį ir intensyvumą) mažina edukacinės programos apie pačią astmą, jos pobūdį, medikamentus ir provokuojančių veiksnių vengimą (alergenai, histamino gausus maistas). Astmos gydymą efektyviai papildo psichologinės intervencijos: racionalaus simptomų suvokimo ir streso valdymo ugdymas, hipnozė, biogrįžtamasis ryšys (ang. biofeedback) ir kt.

Smith ir Jones (2015) astma sergančių pacientų gydymui siūlo daug įvairių psichologinių terapijų, taikant jas pavieniui arba derinant tarpusavyje. Siūlomi metodai varijuoja nuo elgesio ir pažinimo terapijų iki atsipalaidavimo metodų ir terapinio rašymo. Pateikiame galimas terapijas ir trumpai pristatome, kokiu tikslu jos naudojamos:

  • Elgesio terapijos dėmesio centre yra paciento elgesys, o ne pagrindinė motyvacija ar pažinimas.
  • Kognityvinė terapija apima nenaudingų minčių, kurios gali kilti pacientui, nustatymą, pvz., astmos priepuolio baimė gali sukelti dusulio epizodus. Terapija leidžia konstruktyviai valdyti šias žalingas mintis. Kognityvinė elgesio terapija apima pagrindinius elgesio ir pažinimo terapijos modelių elementus. Ši terapija padeda klientui sprendžiant problemas susikurti ir vystyti tinkamiausias įveikos strategijas. Sergantys gali išmokti atsekti, kurios mintys sukelia nerimą, mokytis jas keisti, taip padėdami sau palengvinti simptomus.
  • Relaksacinės technikos. Pripažįstant, kad nerimas ir stresas turi įtakos astmos simptomų atsiradimui ir paūmėjimui, yra bandoma sumažinti paniką ir baimę bei sąmoningai sukurti atsipalaidavusią organizmo būseną, kuriai būdingas lėtesnis kvėpavimas, žemesnis kraujospūdis ir ramybės jausmas. Atsipalaidavimo terapijos apima meditaciją, progresyvų atsipalaidavimą (sistemingai sukuriant įtampą ir atsipalaidavimą skirtingose kūno vietose), autogeninę treniruotę (kūno jausmų kontrolę ir protinį jų valdymą) ir hipnozę (gilų atsipalaidavimą, sukeltą psichinių vaizdų).
  • Terapinis rašymas daugeliu atvejų yra siejamas su fizinės ir psichinės sveikatos pagerėjimu. Terapinis rašymas yra dviejų pagrindinių formų: palengvintas (kai rašymo procese dalyvauja pagalbininkas) arba nesupaprastintas (rašymas be pagalbos ar grįžtamojo ryšio).  Astmos atveju terapinis rašymas gali padėti tvarkytis su kylančiais jausmais, nerimu.
  • Konsultavimas yra psichologinė praktika, leidžianti kalbėtis ir aptarti problemas tarpusavyje. Vietoj struktūrizuoto požiūrio, taikomo kitose terapijose, pvz., kognityvinėje elgesio terapijoje, konsultavimas leidžia sklandesnį paciento sunkumų tyrinėjimą, ir šie sunkumai gali kisti kiekvieną seansą. Suvokus savo sunkumų priežastis, gali sumažėti nerimo ir taip palengvėti astmos eiga.
  • Biogrįžtamasis ryšys dažniausiai naudojamas nerimui ir stresui gydyti. Tai apima paciento mokymąsi stebėti biologinius rodiklius ir juos kontroliuoti naudojant atsipalaidavimo metodus.
  • Psichoedukacinės intervencijos yra kompleksinės, apimančios švietimą, savikontrolės mokymą ir psichosocialinių problemų išryškinimą. Psichoedukacines intervencijas dažnai taiko nuolatinis sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas (gydytojas, slaugytojas arba vaistininkas), ir dažnai jos apima tam tikrą rašytinę ir žodinę informaciją.

Dauguma aprašytų psichologinių terapijų yra atliekamos su specialistu praktikuojant, tačiau tarp terapinių seansų pacientui gali tekti praktikuoti jas ir savarankiškai, siekiant didesnio efektyvumo. Skirtingai nuo farmakologinių intervencijų, terapijos nėra standartizuotos. Kai kurios terapijos gali būti taikomos pacientų grupėms, manant, kad socialinė sąveika palaikančioje, nesmerkiančioje bendraamžių grupėje gali palengvinti terapiją, padidindama savigarbą.

Gydant vaikų ir paauglių astmą dažniausiai naudojami metodai yra šeimos terapija ir elgesio terapija grįsti metodai.

Yra tyrimų, kurie rodo, kad sąmoningumo ugdymo intervencijos gali būti naudingos astma sergantiems paaugliams. 2011 metais tyrime buvo įvertintas sąmoningumo ugdymo programos (dėmesingu įsisąmoninimu grįstas streso mažinimas (DĮSM)) veiksmingumas gerinant astma sergančių pacientų gyvenimo kokybę ir plaučių funkciją. Dvylikos mėnesių DĮSM rezultatai lėmė kliniškai reikšmingą gyvenimo kokybės pagerėjimą, palyginti su pradine būkle, nors plaučių funkcija nepakito. DĮSM taip pat lėmė kliniškai reikšmingą streso suvokimo pagerėjimą. Nebuvo reikšmingo pokyčio taikant DĮSM pacientams, kuriems buvo gerai kontroliuojama astma. Tyrimo išvada, kad DĮSM turėjo ilgalaikį ir kliniškai reikšmingą poveikį gyvenimo kokybės pagerėjimui ir streso valdymui ūmia astmos forma sergantiems pacientams, nepagerinant plaučių funkcijos.

Taip pat nustatyta, kad gydant astmą efektyvi yra joga, Tai Či, tikėtina, kad tinka ir kitos žemo fizinio aktyvumo praktikos, skatinančios susikaupimą, koncentraciją.

Patiriant kasdienį stresą, sunkumus, suprantant savo ir kitų emocijas, keletą savipagalbos  būdų galite išbandyti praktiškai dalyvaudami Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro organizuojamuose mokymuose.

Straipsnį parengė: psichologė Jolanta Kundrotienė

Literatūra:

  1. Baiardini, I., Sicuro, F., Balbi, F., Canonica, G. W., & Braido, F. (2015). Psychological aspects in asthma: do psychological factors affect asthma management?. Asthma research and practice, 1(1), 1-6.
  2. Crespo, C., Carona, C., Silva, N., Frank, M., Dattilio, N. (2011). Understanding the quality of life for parents and their children who have asthma: Family resources and challenges. Contemporary Family Therapy, 33, 179-196.
  3. Ferrante G., La Grutta S. (2018) The Burden of Pediatric Astma. Frontiers in Pediatrics, 6, 186.
  4. Global Initiative for Asthma: global strategy for asthma management and prevention. https://ginasthma.org/wp-content/uploads/2021/05/GINA-Main-Report-2021-V2-WMS.pdf
  5. Higienos institutas (2021). Prieiga per internetą: https://stat.hi.lt/default.aspx?report_id=168
  6. Yamauchi, K., & Ogasawara, M. (2019). The role of histamine in the pathophysiology of asthma and the clinical efficacy of antihistamines in asthma therapy. International journal of molecular sciences, 20(7), 1733.
  7. Kay, A. B. (1991). Asthma and inflammation. Journal of allergy and clinical immunology, 87(5), 893-910.
  8. Kavaliūnas, A., Šurkienė, G., Dubakienė, R. ir Stukas, R. (2010). Alergijos maistui epidemiologija: rizikos veiksniai, paplitimas, reikšmė. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas, Prieiga per internetą https://www.hi.lt/uploads/pdf/ visuomenes%20sveikata/2010.4 (51)/VS%202010_4(51)_Kavaliunas(LIT_A).pdf
  9. Lehrer, P., Feldman, J., Giardino, N., Song, H. S., & Schmaling, K. (2002). Psychological aspects of asthma. Journal of consulting and clinical psychology, 70(3), 691.
  10. Lietuvos pediatrų draugijos, Lietuvos vaikų pulmonologų draugijos, Lietuvos Respublikos ERS (European Respiratory Society) narių asociacijos leidinys, XIX tomas, Nr. 1 (2016) Vaikų pulmonologija ir alergologija. Vilnius. Prieiga per internetą https://pediatrija.org/multisites/pediatrija/images/stories/pdf/zurnalas/20161/vaiku%20 pulmonologija% 20ir%20alergologija_2016-1.pdf
  11. Smith H.E., Jones C.J. (2015) Psychological Interventions in Asthma. Curr Treat Options Allergy, 2:155-168.
  12. Stankutė R. (2011). Tai Chi pratimų poveikis 8–11 metų vaikų, sergančių bronchų astma, kvėpavimo funkcijai. Magistro darbas. LKKA. Kaunas.
  13. Panton J., Barley E.A. (2000) Family Therapy for Asthma in Children. Cochrane Database Syst Rev. CD00089.
  14. Pbert, L., Madison, J. M., Druker, S., Olendzki, N., Magner, R., Reed, G., ... & Carmody, J. (2012). Effect of mindfulness training on asthma quality of life and lung function: a randomised controlled trial. Thorax67(9), 769-776.
  15. Takahashi, K., Pavlidis, S., Kwong, F. N. K., Hoda, U., Rossios, C., Sun, K., ... & Chung, K. F. (2018). Sputum proteomics and airway cell transcripts of current and ex-smokers with severe asthma in U-BIOPRED: an exploratory analysis. European respiratory journal, 51(5). https://doi:org/10.1183/13993003.02173-2017
  16. Vološkevičienė L. (2006). Jogos pratimų įtaka 10–15 metų vaikų kvėpavimo funkcijoms sergant bronchų astma. Magistro darbas. LKKA. Kaunas.

 

Bendradarbiaujame:                   plačiau..