Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Dažnai užduodami klausimai apie COVID-19 vakcinas


Dažnai užduodami klausimai apie COVID-19 vakcinas


Lietuvoje, kaip ir kitur Europoje, prasidėjo skiepijimas nuo COVID-19. Ar COVID-19 vakcina saugi? Koks yra vakcinos šalutinis poveikis? Koks yra vakcinos efektyvumas? Kokia vakcinos sudėtis? Ar skiepytis reikės kasmet? Į šiuos ir daug kitų klausimų atsakymus pateikia specialistai, remdamiesi įrodymais pagrįsta moksline informacija.

Kaip veikia iRNR vakcinos?

Žmogaus organizmo ląstelių branduoliuose pagal DNR esančią informaciją nuolat gaminama informacinė RNR. iRNR keliauja į ląstelės citoplazmą, kurioje pagal iRNR užkoduotą informaciją sintetinamas atitinkamas organizmui reikalingas baltymas.

  • iRNR vakcinos veikia panašiai ー vakcina, kuria siekiama apsaugoti nuo viruso, įterpia svarbų viruso baltymą koduojančią iRNR į žmogaus ląstelės citoplazmą. COVID-19 atveju, šis svarbus baltymas yra SARS-CoV-2 viruso spyglio baltymas. SARS-CoV-2 viruso spyglio baltymą koduojančią iRNR “praryja” imuninės ląstelės, vadinamos dendritinėmis ląstelėmis. Jos pradeda ekspresuoti spyglio baltymą savo paviršiuje ir keliauja į vietinius limfmazgius, kur stimuliuoja B limfocitus pradėti gaminti antikūnus. Pasiskiepijus ir esant kontaktui su SARS-CoV-2 virusu imuninė sistema būna pasiruošusi mus ginti nuo viruso, turimi antikūnai mus saugo ir todėl mes nesusergame.

Video madžiaga čia

Kokių rūšių COVID-19 vakcinos yra kuriamos?

Šiuo metu pasaulyje yra kuriamos keleto skirtingų rūšių COVID-19 vakcinos, pagrįstos tiek jau anksčiau pasiteisinusiais modeliais, tiek visiškai naujo tipo. Žemiau pateikiamas trumpas skirtingų vakcinų tipų sąrašas:
  • Inaktyvuota vakcina ー kai vakcinai naudojamas chemiškai inaktyvuotas virusas. Tokiu principu veikia inaktyvuotos poliomielito, hepatito A ir pasiutligės vakcinos.

  • Subvieneto vakcina ー vakcinai naudojama imunitetui susiformuoti svarbi viruso dalis, pavyzdžiui, SARS-CoV-2 spyglio baltymas. Tokiu principu veikia hepatito ir žmogaus papilomos viruso vakcinos.

  • Gyvo susilpninto viruso vakcina ー virusas laboratorijoje auginamas kitose nei žmogaus infekuojamų ląstelių kultūrose. Ilgainiui jis praranda gebėjimą efektyviai daugintis žmogaus audiniuose. Kai susilpnintas virusas suleidžiamas žmonėms, jis gali sąlygoti imuninį atsaką, tačiau nėra pakankamai stiprus, kad sukeltų ligą. Tokiu principu veikia tymų, kiaulytės, raudoniukės, vėjaraupių ir rotaviruso vakcinos.

  • Gyvybingo viruso nešėjo (angl. replicating viral vector) vakcina ー į žmonėms ligos nesukeliančio viruso (taip vadinamo viruso nešėjo) genomą, įterpiamas genas, koduojantis koronaviruso spyglio baltymą. Genai yra nukleorūgščių sekos, nurodančios ląstelėms, kokius baltymus jos turi sintetinti. Spyglio baltymas yra svarbus, kadangi jis leidžia SARS-CoV-2 virusui prisijungti prie žmogaus ląstelės. Pasiskiepijus virusas nešėjas dauginasi organizmo ląstelėse, o žmogaus imuninė sistema gamina antikūnus prieš jo baltymus, tarp kurių yra ir SARS-CoV-2 spyglio baltymas. To pasekoje antikūnai prieš spyglio baltymą padeda apsisaugoti nuo COVID-19 infekcijos. Tokiu principu veikia ebolos vakcina.

Video medžiaga čia
  • Daugintis nesugebančio viruso nešėjo (angl. non-replicating viral vector) vakcina ー kaip ir gyvybingo viruso nešėjo vakcinos atveju, genas yra įterpiamas į virusą nešėją, tačiau šiuo atveju virusas nešėjas nesidaugina paskiepyto žmogaus organizme. Nors virusas negali gaminti visų baltymų, reikalingų reprodukcijai, kai kuriuos baltymus jis pagamint geba ー tarp jų ir SARS-CoV-2 spyglio baltymą. Iki šiol nei viena patvirtinta vakcina šio principo nenaudoja.

  • DNR vakcina ー genas, koduojantis SARS-CoV-2 spyglio baltymą yra įterpiamas į mažą žiedinę DNR, vadinamą plazmide. Plazmidė yra suleidžiama kaip vakcina. Iki šiol nei viena patvirtinta vakcina šio principo nenaudoja.

  • iRNR vakcina ー šiuo atveju vakcinoje yra informacinė RNR, kurią ląstelės naudoja baltymų gamybai. Kai iRNR užkoduotas baltymas yra susintetinamas (šiuo atveju SARS-CoV-2 spyglio baltymas), sukeliamas imuninis atsakas. Pfizer ir Moderna COVID-19 vakcinos naudoja šį principą.

Video medžiaga čia.

Koks tra iRNR vakcinos šalutinis poveikis?

Abiejų iki šiol sukurtų iRNR vakcinų šalutinius poveikius sukelia imuninės sistemos atsakas. Kuo stipresnis imuninis atsakas, tuo dažnesnis šalutinis poveikis. Dažniausi iRNR vakcinos šalutiniai poveikiai yra šie:

  • nuovargis;
  • galvos skausmas;
  • raumenų skausmas;
  • skausmas ir patinimas injekcijos vietoje;
  • sąnarių skausmas;
  • karščiavimas, drebulys.
Šalutinis poveikis dažniausiai atsiranda per pirmąsias dvi ar tris dienas nuo skiepo, tačiau gali atsirasti ir praėjus savaitei nuo jo. Šalutinis poveikis dažniausiai jaučiamas po antrosios vakcinos dozės ir dažniau pasireiškia jaunesniems žmonėms. Nors dauguma žmonių nepatirs reikšmingų šalutinių poveikių, rekomenduojama taip susiplanuoti skiepijimąsi, kad kitą dieną sunegalavus dėl vakcinos šalutinio poveikio nepraleistumėte darbo dienos.

Comirnaty vakcinos preparato charakteristikų santrauką galite parsisiųsti čia

Ar saugu skiepytis COVID-19 vakcina, jeigu aš galimai sergu COVID-19 liga, nors apie tai nežinau?

JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras (angl. Centers for Disease Control and Prevention) prieš skiepijantis nerekomenduoja papildomai tirtis dėl SARS-CoV-2. Masinį vakcinuojamųjų ištyrimą būtų labai sudėtinga koordinuoti, be to, nėra jokio pagrindo įtarti, kad sergant COVID-19 vakcinavimas būtų mažiau saugus. Pavyzdžiui, pacientai būna skiepijami nuo tymų, vėjaraupių ar pasiutligės po to, kai tiesiogiai susiduria su virusu (tai reiškia, kad žmogus vakcinacijos metu jau gali būti infekuotas) ir dėl to nekyla jokių papildomų rizikų sveikatai. Į Pfizer klinikinius vakcinos tyrimus buvo įtraukti COVID-19 nesirgę asmenys, tačiau kai kurie tiriamieji COVID-19 susirgo jau tyrimo metu. Jokios papildomos rizikos tokiems pacientams stebėta nebuvo.

Koks yra iRNR vakcinos efektyvumas?

Daugiau nei 90 procentų klinikinių tyrimų metu paskiepytų asmenų įgijo apsaugą nuo COVID-19 ligos. Ši dalis vėliau gali šiek tiek mažėti vakcinuojant bendrąją populiaciją, kadangi klinikinio tyrimo sąlygos būna optimalios ir tiriamas geriausias įmanomas scenarijus. Vis dėlto tikimasi, kad daugelis žmonių, paskiepytų dviejomis vakcinos dozėmis rekomenduojamu intervalu, įgaus imunitetą SARS-CoV-2 virusui.

Kokia yra naujosios iRNR vakcinos sudėtis?

Pfizer vakcina susideda iš:

  • iRNR ー informacinė RNR, koduojanti SARS-CoV-2 spyglio baltymą.

  • Lipidai ー vandenyje netirpios molekulės, kurios užtikrina, kad iRNR nesuirtų prieš patekdama į organizmo ląstelę. Lipidai ー tai maži riebalų lašeliai, supantys iRNR lyg apsauginė sienelė. Pfizer vakcina susideda iš keturių skirtingų lipidų rūšių, tarp jų ir cholesterolio. Ši sudedamoji dalis alerginę reakciją sukelia itin retai.

  • Druskos ー vakcinoje yra keturios skirtingos druskos. Viena jų ー valgomoji druska. Druskos užtikrina, kad vakcinos pH būtų panašus į organizmo pH ir vakcina nepažeistų ląstelių.

  • Cukrus ー tai tas pats cukrus, kuriuo saldiname kavą ar arbatą. Vakcinoje cukrus apsaugo riebalų lašelius nuo sulipimo ir prisikabinimo prie įpakavimo paviršiaus.

Pfizer iRNR vakcinoje nėra:

Video medžiaga čia.

Daugiau aktualių klausimų ir atsakymus į juos galite rasti: https://www.covidmed.lt/vakcinos 

Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė

Informacijos šaltinis: https://www.covidmed.lt/vakcinos

Bendradarbiaujame:                   plačiau..