Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Eismo saugumas – visuotinis klausimas!

Balandžio 6-oji Lietuvoje paskelbta Saugaus eismo diena.Pareigūnai ragina pagalvoti ne vien apie save, bet ir apie kitų saugumą. Žmonės raginami kelyje elgtis pagal visas saugumo taisykles.

Kodėl svarbu minėti Saugaus eismo dieną?

Nuolat didėjantis eismo intensyvumas kelia vis daugiau iššūkių užtikrinant saugų eismą Lietuvoje. Kadangi kiekvienas visuomenės narys yra ir kelių eismo dalyvis, eismo saugumas tampa visuotiniu klausimu. Didelis autoįvykių skaičius Lietuvoje sietinas su neatsakingu žmonių elgesiu prie vairo, netinkamu eismo organizavimu, automobilių ir kelių būkle ir t. t. Visuomenės supratimas apie eismo kultūrą, savitarpio pagarbą ir pagalbą kiekvienam eismo dalyviui turėtų tapti norma.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2020 m. Lietuvoje įvyko 2872 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 175 žmonės (iš jų 6 vaikai ), buvo sužeista 3271 (iš jų 501 vaikas). Sunkų sveikatos sutrikdymą patyrė 83 asmenys. Daugiausia eismo įvykių įvyko birželio–rugsėjo mėnesiais, mažiausiai – kovą ir balandį. Žuvusiųjų skaičius pagal eismo dalyvių kategorijas: 54 automobilių vairuotojai, 51 pėstysis, 36 keleiviai, 17 motociklų vairuotojų, 15 dviračių vairuotojų, 1 elektrinio paspirtuko vairuotojas, 1 mopedo vairuotojas.

Eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, pagrindinės priežastys: saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas, vairavimas apsvaigus, lenkimo taisyklių pažeidimas, reikalavimo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei nepaisymas, saugaus atstumo nesilaikymas, pėsčiųjų KET pažeidimai, pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjoje (2020 metais dėl to žuvo 13 pėsčiųjų) ir kt.

Lietuvoje kasmet autoavarijose nukenčia apie 300 vaikų – automobilių keleivių. Nelaimės dažnai įvyksta dėl to, kad naudojamos netinkamos vaikų prisegimo sistemos arba jos visai nenaudojamos, nesilaikoma kitų keleivių vežimo transporto priemonėse taisyklių.

Pėstieji yra pažeidžiamiausia eismo dalyvių grupė. Svarbu, kad kiti eismo dalyviai gerbtų ir saugotų pėsčiuosius laikydamiesi KET reikalavimų. Tačiau dažnai pėstieji papuola į eismo įvykį dėl savo kaltės. Iš 51 žuvusiojo eismo įvykiuose 2020 metais net 21 žuvo dėl savo kaltės. Tamsiu paros metu žuvo 36 pėstieji. Dėl to galima daryti išvadą, kad pėstieji labai dažnai nedėvi atšvaitų tamsiu paros metu, eina arba kerta važiuojamąją kelio dalį nesilaikydami KET reikalavimų, neretai apsvaigę nuo alkoholio.

Kita labai pažeidžiama eismo dalyvių grupė yra dviratininkai. Jie blogai pastebimi eismo sraute, nors juda gana greitai, manevruoja. Dviračiai dažnai neatitinka KET reikalavimų. Į tragišką eismo įvykį dažnai pakliūva neblaivūs dviračių vairuotojai. Dviratis privalo turėti tvarkingą stabdį ir garso signalą. Jo gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Dviratininkas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas, asmuo iki 18 metų privalo dėvėti apsauginį dviratininko šalmą. Pavojingiausios situacijos dviratininkams: smūgis į pravertas automobilio dureles, važiavimas dviračiu prieš eismą, kliūties lenkimas važiuojamojoje kelio dalyje, važiavimas per perėją, sustojimas nematomoje automobilio vairuotojui zonoje.

Kasmet žūsta ir sužalojama daug motociklininkų. Tai vyksta dėl to, kad ši eismo dalyvių grupė juda tokiu pačiu greičiu kaip ir atomobiliai, tačiau žmogaus autoįvykio metu nesaugo transporto priemonės konstrukcija ir jis yra labai pažeidžiamas. Be to, ši transporto priemonė yra sezoniška, ja važinėjama paprastai šiltuoju metų laiku ir kiti eismo dalyviai, ypač pavasarį, būna atpratę nuo mažiau pastebimų bendram eismo sraute motociklų.

2020 m. rugpjūčio mėn. Jungtinių tautų (toliau JT) Generalinė asamblėja priėmė rezoliuciją 74/299 „Visuotinio kelių eismo saugumo gerinimas“, skelbiančią 2021–2030 m. Saugaus eismo dekadą. Jos tikslas – iki 2030 m. mažiausiai 50 % sumažinti mirčių ir sužalojimų keliuose. Pasaulinė sveikatos organizacija (toliau – PSO) ir JT regioninės komisijos, bendradarbiaudamos su kitais partneriais, šiuo metu rengia Saugaus eismo dekados veiksmų planą, kurį galėtų apsvarstyti valstybės narės ir kitos suinteresuotosios šalys.

2021–2030 m. saugaus eismo dekados veiksmų planą ketinama paskelbti per 6-ąją JT pasaulinę kelių eismo savaitę, kuri vyks 2021 m. gegužės 17–23 d. Pati savaitė bus skirta greičiui valdyti, visų pirma sukurti saugesnes 30 km/h greičio zonas tose miestų vietose, kur eisme dalyvauja daug pėsčiųjų ir dviratininkų, kur žmonės vaikšto, gyvena ir kur žaidžia vaikai. Tai leistų sukurti sveikas, žalias ir saugias gyventi gatves, kitaip vadinamas gyvenimo gatvėmis. Mažo greičio gatvės gelbsti gyvybes ir yra bet kurios bendruomenės širdis.

Tai padėtų apsaugoti visus eismo dalyvius, išvengti daugelio mirčių ir sužeidimų eismo įvykiuose. Žmonės visame pasaulyje raginami prisijungti prie „# Love30“ kampanijos.

Daugiau informacijos, kaip galima prisijungti prie šios kampanijos, galima rasti jos leidinyje:

https://www.unroadsafetyweek.org/uploads/ungrsw_2021_streets_for_life_toolkit.pdf

 

 Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Alina Bocman

Informacijos šaltinis: http://sam.lrv.lt/ 

Nuotrauka: https://www.freepik.com

 

Bendradarbiaujame:                   plačiau..