Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitėje 2021


Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitėje 2021


Prasideda Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitė, prie kurios savo iniciatyvomis kviečiamos prisidėti ne tik organizacijos, atliekančios ŽIV ir hepatitų tyrimus, bet ir visi socialiniai partneriai, ketinantys skleisti visuomenei patikimą informaciją apie ŽIV ir hepatitų profilaktiką, diagnostiką ir gydymą.

Visoje Europoje kasmet vykstančių Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitės iniciatyvų tikslas – didinti visuomenės informuotumą apie ŽIV ir hepatitus bei skleisti svarbią žinutę visuomenei, koks svarbus šių infekcijų ankstyvas diagnozavimas, kuris leidžia asmeniui laikų pradėti veiksmingą gydymą bei pristabdyti ligų progresavimą arba pilnai išgydyti ligą (virusinį hepatitą C).

  • Ketinantys dalyvauti ir savo iniciatyvomis prisidėti prie Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitės kviečiami registruotis Europos testavimo savaitės tinklo interneto puslapyje čia.

  • Daugiau informacinės medžiagos apie ŽIV ir hepatitų testavimo savaitę galima rasti ULAC interneto puslapyje čia.

Pasak specialistų ŽIV infekcija ir virusiniai hepatitai (B ir C) metus ar net dešimtmečius turi besimptomę ligos eigą, todėl žmonės nejaučia jokių simptomų ir nežino, kad yra užsikrėtę. Netaikant gydymo, ilgainiui minėtos ligos progresuoja iki sunkių, kartais net gyvybei pavojingų,  komplikacijų. Negana to, tokie žmonės rizikuoja užkrėsti kitus patys to net nežinodami. Ankstyva diagnostika ir savalaikis gydymas duoda didelę naudą ne tik sergančiąjam, bet ir visuomenei – sustabdomas tolesnis ligų progresavimas bei pristabdomas jų plitimas.

  • Užsikrėtimo riziką įvertinti galima čia.

Paplitimas

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, ES/EEE šalyse mažėja žmonių, kurie nežino, kad yra užsikrėtę ŽIV infekcija, tačiau vėlyvoji diagnozė išlieka aktuali – kas antram žmogui ŽIV infekcija nustatoma pavėluotai. Apie hepatito B diagnozę nežino keturi iš penkių, o hepatito C – trys iš keturių gyventojų ES/EEE šalyse.

ULAC duomenimis, pernai ŽIV infekcija diagnozuota 139 asmenims, iš kurių dauguma (85 asmenys) ŽIV užsikrėtė lytinių santykių metu.

Kontrolė

Dėl hepatitų taip pat galima pasitikrinti greitaisiais savikontrolės testais, kuriuos galima įsigyti vaistinėse ir e-parduotuvėse. Gavus teigiamą rezultatą, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, esant reikalui, atliks papildomus tyrimus, ar išrašys siuntimą pas infekcinių ligų gydytoją nemokamai konsultacijai.

Daugiau informacijos apie greitus ŽIV testus galima rasti ULAC šioje nuorodoje čia.

 
Įstaigų, turinčių teisę teikti ŽIV ir hepatitų testavimo paslaugas ir prisijungusių prie Testavimo savaitės, kontaktai bus viešai skelbiami tarptautinėje, viešai prieinamoje, duomenų bazėje čia.

Greitieji savikontrolės testai

Dėl ŽIV pasitikrinti galima greitaisiais savikontrolės testais. Greitieji savikontrolės testai populiarėja ir yra ypač aktualūs COVID - 19 pandemijos kontekste. Specialistai pastebėjo, kad karantino metu trečdaliu padaugėjo asmenų konsultacijų dėl greitųjų ŽIV testų rezultatų interpretacijos po savarankiškai iš vaistinių ar e-parduotuvėse įsigytų ŽIV testų.
 
Siekiant mažinti nediagnozuotų ar pavėluotai nustatomų ŽIV infekcijos atvejų rodiklius, „pasitikrink pats“ paslaugos šalyse rekomenduojamos tarptautinių organizacijų. Savikontrolės testus įsigyti galima vaistinėse ir e-parduotuvėse.
 
Greitieji ŽIV testais yra patikimi. Gavus teigiamą rezultatą, būtina kreiptis į šeimos gydytoją dėl tolesnės ŽIV ligos diagnozės patvirtinimo (ar atmetimo).

Pasitikrinti dėl ŽIV rekomenduojama:

  • jei kosulys tęsiasi ilgiau kaip mėnesį;

  • dažnai (daugiau kaip 2 k./per metus) sergate bronchitais, plaučių, gerklės, ausų ir kitais uždegimais;

  • jei karščiuojate ilgiau kaip mėnesį;

  • jei viduriuojate ilgiau kaip mėnesį;

  • be priežasties netekote daug svorio (daugiau kaip 10 proc.);

  • jei nuolat jaučiate nuovargį ir silpnumą;

  • naktimis gausiai prakaituojate;

  • padidėjus kaklo, pažastų ar kirkšnies limfmazgiams;

  • jei sergate lytinių organų, burnos, stemplės ar gerklės kandidoze;

  • jei turite burnos ir/ar genitalijų opų, neišnykstančias ilgiau kaip 1 mėn.;

  • susirgus tuberkulioze;

  • turintiems daug lytinių partnerių (daugiau kaip vieną per metus);

  • vartojant narkotines medžiagas, ypač švirkščiamuoju būdu.

Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė

Informacijos šaltinis: www.ulac.lt/

Nuotrauka: www.ulac.lt/

Bendradarbiaujame:                   plačiau..