Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

GRUODŽIO 15 D. – TARPTAUTINĖ ARBATOS DIENA

GRUODŽIO 15 D. – TARPTAUTINĖ ARBATOS DIENA

Kasmet gruodžio 15 dieną yra minima Tarptautinė arbatos diena. Ji skirta populiarinti arbatos gėrimo kultūrą. Arbata yra vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, vartojamas nepriklausomai nuo tautybės, paros laiko ir kulinarinių pomėgių. Pirmą kartą arbatos diena buvo paminėta 2004 metais Indijos sostinėje Naujajame Delyje, o 2015 metais Indijos Vyriausybės iniciatyva buvo patvirtinta kaip Tarptautinė arbatos diena.

Jau tūkstančius metų žolelės naudojamos maistui gardinti, ligoms gydyti, kenkėjams naikinti, mūsų gyvenimui gražinti ir gerinti. Bėgant amžiams jos pradėtos sieti su nuostabiais mitais, legendomis ir tautosaka.

Bendrąja prasme žolelės yra augalai, vertinami dėl savo skonio, aromato ar vaistinių savybių. Skirtingos jų dalys – stiebai, žiedai, vaisiai, sėklos, šaknys ar lapai – gali būti pritaikomos įvairiems tikslams. Visame pasaulyje, pradedant mažomis žolelėmis, augančiomis šalia plentų bei vieškelių, ir baigiant tankiais krūmokšniais kalnuotose vietovėse ir aukštais medžiais vešliuose atogrąžų miškuose, randama tūkstančiai augalų, priklausančių vaistingųjų ir prieskoninių augalų kategorijai.

Ežiuolė yra ne tik labai gražus, drugelius viliojantis augalas, bet ir viena labiausiai žinomų vaistinių žolelių, stimuliuojančių imuninę sistemą, pasižyminti antivirusinėmis, antigrybelinėmis, antibakterinėmis, uždegimą slopinančiomis ir detoksikuojančiomis savybėmis.

Ežiuolės savybė veiksmingai gydyti slogą, ūmią viršutinių kvėpavimo takų infekciją intensyviai tyrinėjama mokslininkų. Daugelis klinikinių bandymų rodo, kad ežiuolė iš tikrųjų sumažina šių ligų simptomus ir jų trukmę. Tradiciškai ežiuolė naudojama kaip populiarus ir veiksmingas žolinis vaistas nuo daugelio užkrečiamųjų ligų ir odos infekcijų. Ji stimuliuoja imuninę sistemą, sustiprindama organizmo gebėjimą kovoti su bakterijomis, virusais ir kitais ligas sukeliančiais mikroorganizmais.

Šalavijas pasižymi uždegimą slopinančiomis ir antimikrobinėmis savybėmis, todėl dažnai naudojamas kaip burnos skalavimo priemonė gerklės skausmui malšinti, dantenų uždegimui mažinti. Šios vaistažolės turi sausinamąjį poveikį, mažina pernelyg gausų ir naktinį prakaitavimą, susijusį su menopauze. Šalavijai taip pat gerina atmintį, dėmesio sukaupimą ir nuotaiką.

Nėščiosioms ir krūtimi maitinančioms moterims vartoti raudonšaknius šalavijus nepatartina, taip pat nereikėtų vartoti vaistinių šalavijų dideliais kiekiais.

Vaistinė medetka turi didelius į saulutes panašius aukso ar oranžinės spalvos žiedus. Senovės Romoje iš šių žolelių buvo verdamas sultinys, kuris, manoma, pakeldavo nuotaiką. Medetkos turi sutraukiančiųjų savybių, todėl gali sulaikyti kraujavimą, o antimikrobinis poveikis saugo pažeistą vietą nuo infekcijos. Medetkų tinktūra naudojama kaip veiksminga burnos skalavimo priemonė nuo dantenų infekcijos ir burnos opų.

Daugelyje šaltinių galima rasti nemažai informacijos apie gydymą vaistažolėmis, tačiau kiekvienu individualiu atveju asmeniui patariama pasikonsultuoti su kvalifikuotais gydytojais. Be to, ir natūralios žolelės turi cheminių medžiagų, kurios kartais sukelia šalutinį poveikį. Neatsakingai vartojamos jos gali tapti nuodingos.

 

Informaciją paruošė visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Agnė Lubytė

Informacijos šaltiniai: Digest Reader's „DIDŽIOJI ŽOLELIŲ KNYGA“

Nuotrauka: https://www.freepik.com/;

Bendradarbiaujame:                   plačiau..