Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Išsėtine skleroze sergančių asmenų gyvenimo kokybė

Išsėtinė sklerozė (IS) – tai lėtinė centrinės nervų sistemos liga, dažniausiai prasidedanti 25–40 gyvenimo metais. Ja dažniau serga moterys. Ši liga yra viena dažniausių neurologinių jaunų žmonių neįgalumo priežasčių. Ligos eigai būdingi pablogėjimų ir remisijų periodai arba lėtinė progresuojanti eiga. Pagrindiniai IS ligos simptomai: raumenų spastiškumas, jutimo, koordinacijos, tuštinimosi, šlapinimosi, pažintinių funkcijų ir kalbos sutrikimai, tremoras, nuovargis [3].

Kadangi ši liga dažniausiai diagnozuojama produktyviausiu gyvenimo laikotarpiu, ji sukelia psichologinę krizę ir iš esmės pakeičia sergančiojo gyvenimą, priversdama prisitaikyti fiziškai ir psichologiškai. Didžiajai daliai sergančiųjų tenka susidurti su nerimu dėl ateities, nevilties ir bejėgiškumo jausmais. Visi šie veiksniai prisideda prie suprastėjusios su sveikata susijusios gyvenimo kokybės [1].

Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, IS sergančių asmenų pasitenkinimas gyvenimu yra prastesnis ne tik nei sveikų žmonių, bet ir lyginant su kai kuriomis kitomis lėtinėmis ligomis (uždegiminės žarnyno ligos, reumatoidinis artritas, epilepsija, cukrinis diabetas) sergančiais asmenimis [2].

2018 m. buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – ištirti išsėtine skleroze sergančių asmenų su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Tyrime dalyvavo Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių apskričių išsėtine skleroze sergančių asmenų draugijų nariai. Pateikiame rezultatus, kurie buvo gauti šio tyrimo metu:

  1. Psichinės gyvenimo srities pokyčiai reikšmingai stipriau veikė fizinę gyvenimo kokybę, o fiziniai pokyčiai tokio reikšmingo poveikio psichinėms gyvenimo sritims neturėjo.
  2. Pagrindiniai iššūkiai ir sunkumai, su kuriais susiduria IS sergantys asmenys, dažniausiai susiję su depresijos ir nerimo simptomais, nuovargiu ir nemaloniais kūno pojūčiais, pasireiškiančiais nepriklausomai nuo ligos trukmės.
  3. Stipriausiai IS sergančių asmenų gyvenimo kokybę blogina tuštinimosi ir šlapinimosi sutrikimai, kurie labiau pasireiškia ilgesnį laikotarpį sergantiems pacientams.
  4. Ligos pradžioje nerimo ir depresijos simptomai pasireiškia dažniau, todėl IS sergantys asmenys linkę riboti bendravimą su aplinkiniais. Nustatyta, kad IS sergantys ligoniai, kuriuos palaiko šeima bei draugai, jaučiasi atsipalaidavę, reikalingi ir mylimi [2].

Taigi moksliškai įrodyta, kad visapusis šeimos bei draugų palaikymas prisideda prie geresnės šia liga sergančių asmenų gyvenimo kokybės. Žmonės, savo artimoje aplinkoje neturintys sergančių IS, taip pat turėtų žinoti apie šią lėtinę ligą. Žinioms apie IS gilinti skirtas paskutinis gegužės mėnesio trečiadienis, nes būtent šią dieną yra minima Pasaulinė išsėtinės sklerozės diena.

 

Straipsnį parengė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Vitalija Mikutytė


Literatūra:

  1. Gulbinaitė B. 2012. Sergančiųjų išsėtine skleroze emocijų dinamika ligos eigoje. Jaunųjų mokslininkų psichologų darbai, Nr.1. Prieiga per internetą: https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2012~1367189437956/J.04~2012~1367189437956.pdf
  2. Staševičienė A., Dadonienė J., Germanavičius A. 2020. Suaugusiųjų gyvenimo kokybės kaita sergant išsėtine skleroze. Visuomenės sveikata, 1(88). Prieiga per internetą: http://hi.simplit.lt/uploads/pdf/zurnalo_vs%20info/2020_1/VS%202020%201(88)%20ORIG%20Issetine%20skleroze.pdf
  3. Vėbraitė B., Mickevičienė D. 2014. Dubens organų funkcijų sutrikimai, sergant išsėtine skleroze. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Medicinos fakultetas. Prieiga per internetą: http://www.neuroseminarai.lt/wpcontent/uploads/2017/02/Neuro_2014_Nr3_189-195.pdf

lliustracijos:

 

Bendradarbiaujame:                   plačiau..