Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Išvengti infekcinių ligų padeda tinkamas vėdinimas


Išvengti infekcinių ligų padeda tinkamas vėdinimas


Žiemos laikotarpiu, o ypač per COVID-19 pandemiją, žmonės daugiau nei 85–90 % laiko praleidžia namuose. Todėl specialistai primena, kad esant itin nepalankiai epidemiologinei situacijai ypatingai svarbu užtikrinti tinkamą patalpų vėdinimą. Mikrobinė tarša, šimtai virusų ir grybelių patalpose lemia įvairius sveikatos sutrikimus.

Vėdinimas vyksta tuomet, kai vidaus patalpų oras išleidžiamas į išorę, o iš lauko paimamas oras įleidžiamas į patalpas. Siekiant užkirsti kelią koronaviruso ar gripo viruso plitimui, būtina nepamiršti, kad tai viena iš apsisaugojimo priemonių ir būtina tinkamai vėdinti patalpas namuose. Tai labai svarbu, kai sergantis koronaviruso sukelta liga ar gripu asmuo gyvena su kitais šeimos nariais.

Numatyti kriterijai

Lietuvoje yra nustatytos optimalios mikroklimato parametrų vertės, kurioms vyraujant aplinkoje, nėra neigiamo poveikio.

  • Šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų oro temperatūra turėtų būti tarp 18–22 °C.

  • Patalpoje, kurioje miegama, rekomenduojama 2–3 °C žemesnė temperatūra – tai pagerina poilsio kokybę.

  • Santykinė oro drėgmė turėtų būti tarp 35–60 %, oro judėjimo greitis – nuo 0,05 m/s iki 0,15 m/s.

Patalpų oro kokybei ypač jautrūs kūdikiai

Prasidėjus šildymo sezonui, dažnas reiškinys yra sausas patalpų oras. Specialistai pabrėžia, kad dėl sauso patalpų oro išdžiūsta akių ir nosies gleivinės, jos trūkinėja, be to atsiranda palanki terpė mikroorganizmams daugintis.

Tuo tarpu drėgmei patalpose viršijant 70 proc., gali susidaryti pelėsiai. Pelėsiai namų aplinkoje ne tik gadina buitinę techniką, baldus, bet, svarbiausia, gali būti viena iš alergijų, bronchinės astmos ar kitų ligų priežasčių. Trumpalaikis pelėsių pažeistų medžiagų poveikis gali pasireikšti galvos skausmais, nerviniu dirglumu, nuovargiu, akių ašarojimu, odos perštėjimu, sloga, kosuliu.

Esant prastai patalpų oro kokybei susidaro palankios sąlygos infekcinių ligų sukėlėjų plitimui. Tinkamas patalpų vėdinimas yra vienas iš susirgimų ūmiomis viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis prevencijos veiksnių. Ypač jautrūs maži vaikai ir besilaukiančios moterys.

Poveikis gali pasireikšti neiškart

Dėl žmogaus fiziologinės veiklos produktų, išsiskiriančių kvėpuojant, prakaituojant, dažniausiai patalpų oras būna užterštas anglies dvideginiu, amoniaku, cheminėmis medžiagomis, kurios į patalpų orą patenka iš aplinkos (formaldehidu – iš baldų, buto apdailos medžiagų) bei iš įvairių bute naudojamų valiklių, oro gaiviklių. Tačiau ore esančių teršalų poveikis dažnai pajuntamas ne iš karto. Jis gali pasireikšti net po daugelio metų.

Vėdinimo būdai

  • Vėdinti galima tiek natūraliomis, tiek ir mechaninėmis priemonėmis arba taikyti abu šiuos būdus kartu.

  • Patartina kambarius vėdinti nors du kartus per dieną – ryte ir vakare.

  • Mokslininkų atlikta sisteminė analizė parodė, kad natūralus patalpų vėdinimas yra toks pat efektyvus kaip ir mechaninio tipo vėdinimas, tik svarbiausia, kad oras namuose keistųsi reguliariai.

  • Vėdinti reikėtų plačiai atvėrus langą (nuo kelių iki dešimties minučių, priklausomai nuo aplinkos oro temperatūros).

  • Efektyviausia vėdinti visą butą išėjus arba visiems namiškiams susirinkus į vieną patalpą. Tuomet per trumpą laiką skersvėjo pagalba „sunkus“ oras bus pakeistas  šviežiu.

  • Ypač gerai reikia vėdinti sanitarinius mazgus, virtuvę, palėpę, rūsį.

  • Gyvenamosiose patalpose nereikėtų džiovinti skalbinių.

  • Rekomenduojama vėdinti intensyviai sukeliant skersvėjį, taip paskatinamas greitesnis oro cirkuliavimas ir vėdinimo intensyvumas. Vienas iš tokių būdų – kryžminė ventiliacija, kai oras cirkuliuoja ne viename lygmenyje. Pavyzdžiui, atidaryti langus priešingose namo pusėse ir laikyti atviras kambarių duris, taip pat galima atidaryti langus skirtinguose namo aukštuose. Net naudojant vieną langą, iš dalies atidarius jo viršutinę ir apatinę varčią, ventiliacija gali pagerėti. Žinoma, tokioje patalpoje vėdinimo metu neturėtų būti žmonių.

Oro kokybę galime pabloginti patys

Oro kokybę galime pabloginti naudojant įvairius smilkalus, deginant žvakes. Smilkalų sudėtyje yra kietųjų dalelių, kurios itin lengvai patenka į plaučius ir sunkiai pasišalina iš organizmo. Šie teršalai gali sukelti ūmius ir lėtinius sveikatos sutrikimus.

Dėl dulkių ir kitų dalelių žmogus gali susirgti ūmiu akių ar gerklės uždegimu. Esant per didelei anglies dvideginio koncentracijai, jaučiamas silpnumas, skauda galvą.

Kada vengti natūralaus vėdinimo?

  • Patariame vengti namus vėdinti natūraliai, kai lauke yra padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis.

  • Tokiais atvejais namuose, kuriuose įrengta mechaninė vėdinimo sistema, rekomenduojama prailginti vėdinimo laiką, t.y. įjungti vėdinimą keliomis valandomis anksčiau, ir išjungti keliomis valandomis vėliau, nei įprasta, taip pat galima visiškai neišjungti bet palikti dirbti mažesniu našumu.

Specialistai primena, kad tinkamai vėdindami patalpas, ne tik geriau jausimės, būsime darbingesni, bet ir apsisaugosime nuo kvėpavimo takų infekcijų, tokių kaip gripas, COVID-19 infekcija ir kitų užkrečiamųjų ligų. Tai pat užkirsime kelią pelėsių grybelių, namų dulkių erkučių, kurios gali sukelti alergines reakcijas bei paveikti žmogaus imuninę sistemą, dauginimuisi.

Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė

Informacijos šaltinis: https://nvsc.lrv.lt/

Nuotrauka: https://pixabay.com/

 

Bendradarbiaujame:                   plačiau..