Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Kada nerimas virsta liga?

Nerimas ir baimė yra visiškai normalios organizmo reakcijos, kai mūsų saugumui gresia realus pavojus.Tačiau nėra normalu, kai pradedame nerimauti dėl to, kad nerimaujame, kai nerimas kyla netikėtai, be akivaizdžiai paaiškinamos priežasties ir trukdo gyventi įprastą gyvenimą.

Jei nuolatos patiriate jaudulį, įtampą, nuovargį, vargina miego sunkumai, sunku susikaupti, išbūti budriems ir darbingiems, skauda galvą, dažnai sergate įvairiomis ligomis, skundžiatės skausmais, o atlikus medicininius tyrimus nerandama fiziologinių priežasčių ar galvoje dažnai sukasi neramios nuojautos apie nelaimes, tragiškus nutikimus, retas ir nepagydomas ligas, artimųjų sveikatos sutrikimus ir pan., stabtelėkite ir pagalvokite, ar taip Jūs patys nebandote savęs įspėti apie galimai artėjančią panikos ataką?

Panikos ataka – tai didžiausio intensyvumo nerimas, kurio pasireiškimas nėra sukeltas vienos aiškiai apibrėžtos išorinės situacijos. Panikos priepuoliai išsivysto ne per vieną dieną.

Panikos atakos požymiai:

  • padažnėjęs ir pastiprėjęs širdies plakimas,
  • krūtinės skausmas,
  • oro trūkumo, dusimo, gumulo gerklėje pojūtis,
  • galvos svaigimas,
  • silpnumas,
  • realybės pojūčio sutrikimas,
  • pakitęs savęs suvokimas;
  • prakaitavimas arba drebulys,
  • nutirpimo pojūtis,
  • baimė prarasti sąmonę, išprotėti ar mirti,
  • pykinimas, nemalonūs pojūčiai pilve.

Panikos atakos savo piką pasiekia maždaug per 10 min., o vidutinė jų trukmė yra iki 30 min. Retais atvejais panikos atakos gali trukti ir kelias valandas, viena panikos ataka sekti kitą.

Panika dažniau pasitaiko žmonėms, kurie yra linkę kontroliuoti, slopinti savo emocijas. Taip pat tiems, kurie yra patyrę ilgalaikį atsiskyrimo nerimą ar lėtinį nerimą vaikystėje, priklausomiems nuo kitų ar augusiems smurtinėje aplinkoje, itin autoritariškose arba, atvirkščiai, perdėtai globėjiškose šeimose, asmenims.

Nemaža dalis žmonių bent kartą per savo gyvenimą patiria panikos ataką (~10 proc.), tačiau panikos sutrikimas išsivysto tik nedidelei daliai žmonių (~3 proc.).

Esminis panikos sutrikimo požymis yra nenuspėjamas, su kokia nors specifine situacija ar aplinkybėmis nesusijęs panikos atakų pasikartojimas, kuriam būdingas priešlaikinis nerimas dėl šių priepuolių pasikartojimo, pasikeitęs elgesys. Panikos sutrikimas gali būti diagnozuojamas tik tada, jei bent 4 prieš tai išvardinti pojūčiai vienu metu pasireiškia 2–4 ar daugiau kartų per vieną mėnesį.

Jei asmuo serga depresija, tokiu atveju tikėtina, kad panikos priepuoliai yra antrinis depresijos sutrikimo simptomas.

Jei Jus vargina nerimo sukeliami sunkumai, savarankiškai arba su specialistų pagalba:

  • pastebėkite ir išmokite atpažinti savo mintis ir kūno pojūčius kylant nerimui (dar prieš tai, kai nerimas pasiekia panikos atakos lygį), tai išmokę galėsite keisti savo elgesį ir pajusite, kad nerimo ratas pats save pasistiprindamas neužsisuko;
  • išmokite ir atlikite nusiraminti padedančius kvėpavimo, sąmoningo dėmesingumo, relaksacinius pratimus (autogeninę, vaizduotės valdomą, pasyvią ir progresuojančią  raumenų relaksacijas);
  • išsiaiškinkite priežastis, dėl kurių gali ištikti panikos priepuolis, ir taip keiskite savo gyvenimą, kad jas pašalintumėte;
  • taip pat nepamirškite poilsio, pabuvimo gryname ore, fizinio aktyvumo, sveikinančios mitybos, žalingų įpročių atisakymo, bendravimo su kitais žmonėmis bei dienos rėžimo laikymosi.

Jei panikos ataka jau čia:

  • Kartokite sau, kad nuo panikos atakos nemirštama, neišprotėjama ir neprarandama sąmonė. Tai yra tik mano mintys, o mintys nebūtinai yra tiesa.
  • Būtinai judėkite, neatsigulkite ir neatsisėskite, nereikia praverti lango, kad įeitų gryno oro, ar atlaisvinti kaklo, krūtinės zonos, nors tokie impulsai gali kilti.
  • Sudėkite delnus kartu ir tarsi dubenėlį pridėkite prie veido uždengdami šnerves ir burną. Lėtai kvėpuokite. Įkvėpkite per 4 sekundes, trumpa pauzė, iškvėpkite per 6 sekundes ir vėl trumpa pauzė. Taip kvėpuokite bent 4–6 min.
  • Taip pat galite uždėti savo ranką ant pilvo ir lėtai, tolygiai kvėpuodami stebėti, kaip įkvepiant pilvas kartu su ranka pakyla, o iškvepiant nusileidžia. Galite įsivaizduoti, kad Jūsų ranka yra burlaivis, o kvėpavimas – bangos. Visą savo dėmesį sutelkite į kvėpavimą.
  • Prieikite prie lango arba prie kokio daikto ir atidžiai apžiūrėkite, ką matote: spalvas, atspalvius, formas, tekstūras, pabandykite suskaičiuoti, kiek ir kokių objektų, jų detalių matote ir pan.
  • Jei vis dar jaučiatės stipriai susijaudinę, atlikite pratimą 5-4-3-2-1. 5 – pamatyti, 4 – paliesti, 3 – išgirsti, 2 – pauostyti, 1 – paragauti (pvz., pamatyt 5 šviesius, didelius arba mažus daiktus, paliesti 4 švelnius, šiltus ar medinius daiktus, išgirsti 3 aplinkos garsus, pauostyti savo rankas, rūbus ar pan., paragauti kažkokio maisto ar liežuviu paliesti savo odą ir t. t.).
  • Panikai atslūgus būtinai užsirašykite, kokios kilo mintys, jausmai, ką darėte ir kas galimai padėjo.

Daugelis tyrimų rodo, kad įveikti patologinį nerimą, užkirsti kelią panikos atakų atsiradimui ar jų pasikartojimams dažniausiai užtenka psichoterapijos pagalbos. Kartais patartina psichoterapinį gydymą derinti su medikamentiniu, tačiau tik medikamentinis gydymas rekomenduojamas retai, nes jis nors ir silpnina panikos atakų simptomus, tačiau nesprendžia jas sukėlusių priežasčių.

Lankstinuką apie panikos atakų tema rasite ČIA
Patiriate nerimą? Išbandykite nemokamą aplikaciją „Ramu“ savo telefone.

Straipsnio autorė, psichologė Aušra Bolgova


Literatūra

  1. Anghelache, L. (2016). Cognitive-behavioral intervention in panic attacks. A case study. Romanian journal of cognitive behavioral therapy and hypnosis, 3(4), 23-28.
  2. Greenberger, D. & Padesky, C. 2000. Nuotaika paklūsta protui: keiskite jauseną keisdami mąstyseną. Vilnius: VU Specialiosios psichologijos labor. 126 p.
  3. Jankauskienė, G. 2018. Panikos priepuoliai. Išsivaduok iš nerimo ir baimių. Vilnius, Tylo alba. 181 p.
  4. Silva, R. X. do C., Rocha, S. P., Herculano, A. M., Maximino, M. G.-L. & Maximino, C. (2020). Animal models for panic disorder. Psychology & Neuroscience, 13(1), 1–18.
  5. TLK-10-AM sisteminis ligų sąrašas. 2015. Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas Australijos modifikacija.
  6. World Health Organization. 2010. Psychological Health. 195 p.

Bendradarbiaujame:                   plačiau..