Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Karščio bangos lemia prastą oro kokybę


Karščio bangos lemia prastą oro kokybę


Vyraujant karštiems orams šalyje neretai fiksuojama padidėjusi oro tarša. Susidaro vidutiniškai nepalankios meteorologinės sąlygos teršalų išsisklaidymui.

Tarša siejama su besitęsiančia kaitra, transporto intensyvumu bei pakeltąja tarša (dulkėmis). Esant prastai oro kokybei žmonėms gali pablogėti sveikata – atsirasti dusulys, kosulys, jausmas, kad negali atsikvėpti, paūmėti bronchito simptomai.

Kodėl karščio problema aktuali Lietuvai?

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, lėtinės neinfekcinės ligos yra aktuali visuomenės sveikatos problema, o jų prevencija – vienas svarbiausių sveikatos apsaugos prioritetų

Remiantis naujausia 2014 m. parengta 5-ąja Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaita, vidutinė aplinkos oro temperatūra paskutinius tris dešimtmečius buvo aukščiausia per visą temperatūrų matavimo laikotarpį ir kiekvienas iš paskutinių trijų dešimtmečių buvo karštesnis vienas už kitą. Lietuvoje per pastaruosius penkis dešimtmečius vidutinė oro temperatūra padidėjo 0,7–1,0 °C. Daugelį metų įvairiose pasaulio šalyse vykdytų tyrimų rezultatai rodo, jog terminė aplinka stipriai veikia žmogaus savijautą, todėl vietovei nebūdingi ypač karšti ar šalti orai gali tapti sveikatos sutrikimų ar net mirties priežastimi. 

Karščio bangos sukelia ozono ir kietųjų dalelių koncentracijų šuolius

Vasaromis, ir ypač karščio bangų metu, ozonas dažnai pasiekia pavojingą lygį miestuose. Ozonas yra labai aktyvus oksidatorius, kuris paaštrina plaučių ligas, tokias kaip astma, ir gali sukelti kvėpavimo sunkumų net sveikiems žmonėms. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, ilgalaikis ozono poveikis didina priešlaikinių mirčių nuo širdies ar plaučių ligų riziką, kvėpavimo takai tampa jautresni infekcijoms.

Kietosios dalelės (KD10) gali patekti giliai į kvėpavimo takus ir netgi prasiskverbti į kraują. Kuo smulkesnės (KD2,5) dalelės, tuo didesnis neigiamas poveikis žmogaus sveikatai. Šios dalelės organizme gali pabloginti žmonių, sergančių širdies ar plaučių ligomis, būklę. Pažeidus apsauginį plaučių audinį ligų sukėlėjai (virusai, bakterijos) gali lengviau sukelti infekcijas.
Oro taršai kietosiomis dalelėmis ir kitais teršalais ypač jautrūs yra kūdikiai, vaikai, nėščiosios, pagyvenę asmenys, asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo sistemos bei kraujotakos sistemos ligomis. Šie asmenys priskiriami rizikos grupei ir turėtų labiau saugotis.

Koks yra karščio poveikis sveikatai?

Karščio poveikis sveikatai gali būti tiesioginis (išaugęs susirgimų ir mirčių skaičius dėl klimato ekstremalumo, padidėjus karščio poveikiui bei sustiprėjus UV radiacijai, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių) ir netiesioginis (užkrečiamųjų ligų plitimas dėl per vandenį ir maistą plintančių ligų sukėlėjų lokalios ekologinės pusiausvyros pažeidimų). Žmonių sveikatai taip pat įtakos gali turėti gamtos stichinės nelaimės, tiesiogiai susijusios su orų sąlygomis (audros, potvyniai, sausros) bei netiesiogiai susijusios – miškų gaisrai, epidemijos. Gamtos stichinių nelaimių poveikis žmogaus sveikatai gali pasireikšti fizinėmis traumomis, sutrikusiu aprūpinimu vandeniu ir maistu, padidėjusia per vandenį plintančių ligų keliama grėsme dėl kanalizacijos ir vandens tiekimo sistemų sutrikimų, ilgalaikiais psichikos sutrikimais.

Ką daryti, kad apsaugotume savo sveikatą:

  • Venkite veiklos (pvz., sportas), kuri priverčia kvėpuoti greičiau ar giliau.
  • Jei galite, suplanuokite veiklą kitai dienai, kai oro kokybė bus geresnė.
  • Nedeginkite žolės, šiukšlių.
  • Atsisakykite kelionių automobiliu: naudokite viešąjį transportą, važiuokite dviračiu ar eikite pėsčiomis.
  • Likę namuose neatidarinėkite orlaidžių, langų ir durų; kai oro kokybė pagerės, išvėdinkite namus ar biurą.
  • Jei per karšta likti viduje uždarius langus, arba jei priklausote rizikos grupei, pasivaikščioti eikite toliau nuo matomų taršos šaltinių (judrių gatvių, rūkstančių kaminų, vietų, kuriose jaučiamas specifinis kvapas).
  • Norėdami sumažinti dulkių kiekį patalpose, jas reguliariai valykite drėgnu būdu.
  • Dėl darbo ar kitų priežasčių ilgą laiką būnantiems užterštose vietose siūlome dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones (kurių techniniuose reikalavimuose nurodyta, kiek galima būti aplinkoje, atsižvelgiant į oro teršalų koncentraciją).
  • Vertinkite savo sveikatos būklę, pasijutę prastai nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Oro kokybės tyrimų duomenys skelbiami Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje, informacija atnaujinama kiekvieną darbo dieną čia.

Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė

Informacijos šaltinis: https://nvsc.lrv.lt/ ir  http://www.smlpc.lt/

Bendradarbiaujame:                   plačiau..