Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Klaipėdoje fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis


Klaipėdoje fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis


Vasario 22-23 d. vyraus nepalankios meteorologinės sąlygos aplinkos oro teršalų sklaidai. Visoje šalies teritorijoje teršalų koncentracijos nuosekliai didėja nuo sekmadienio dėl taršios oro masės pernašos iš pietų. Aukštos koncentracijos gali išsilaikyti kelias šios savaitės dienas.

Klaipėdos miesto oro kokybės matavimo stotelės fiksuoja kietųjų dalelių paros normos viršijimą. Kietųjų dalelių ore vidutinė paros ribinė vertė yra 50 mg/m3. Šiandien Šilutės plente esančioje stotelėje buvo užfiksuota 83,67 μg/m3 koncentracija, o miesto centre esančioje stotelėje fiksuojama 78,46 μg/m3 koncentracija.

Miestuose didžiausią įtaką oro užterštumo padidėjimui turi teršalai, patenkantys į orą  ir dėl nepalankių meteorologinių sąlygų neišsisklaidantys. Taip pat kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimą lemia ir autotransporto sukelta tarša, energetikos įmonių veikla, individualių namų šildymas kietuoju kuru.

Kietųjų dalelių poveikis žmonių sveikatai

Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių, biologinių komponentų (alergenų, mikroorganizmų). Didesnės kietosios dalelės (KD10) paprastai paveikia viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, dažniausiai sukelia kosulį ir čiaudulį, o smulkiosios (KD2,5) patenka į plaučius, kraują ir gali paveikti ne tik kvėpavimo, bet ir kraujotakos sistemos organus, pabloginti vidaus organų funkciją, apsunkinti lėtinių ligų eigą. Dėl savo kompleksinės cheminės ir fizinės sudėties, kietosios dalelės sukelti ir specifinį poveikį sveikatai, būdingą konkrečiai cheminei medžiagai, esančiai jų sudėtyje pvz., dėl suodžiuose esančių poli aromatinių angliavandenių, suodžių KD2,5 yra toksiškos ir kancerogeninės.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis daro įtaką sergamumo kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių ligomis didėjimui. Kietosios dalelės absorbuoja toksines medžiagas bei mikroorganizmus ir perneša juos į gilesnius kvėpavimo takus, o tai gali sukelti lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas. Kietosios dalelės ir visi kiti aplinkos teršalai sukelia kvėpavimo organų ligas – bronchitus, bronchinės astmos priepuolius, plaučių ligas ir mirtis nuo šių ligų. 

Užterštumas kenkia visų žmonių sveikatai, tačiau jautriausi yra vyresnio amžiaus žmonės, kūdikiai, vaikai, nėščiosios bei asmenys sergantys bronchine astma ir kitomis lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis.

Pagrindinės padidėjusio oro užterštumo priežastys: 

  • intensyvus kūrenimas, siekiant apšildyti patalpas šaltuoju metų laiku;
  • transporto išmetami teršalai;
  • nuo gatvių keliamos dulkės;
  • sezoninių atliekų (rudeninių lapų) deginimas.

Kietojo kuro deginimo poveikis sveikatai

Degant kietajam kurui išsiskiria sveikatai kenksmingi teršalai: kietosios dalelės, anglies monoksidas, anglies dioksidas, sieros dioksidas, azoto oksidai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA) ir kt. Į gyvenamąsias patalpas prasiskverbia 10-40% aplinkos ore esančių kuro deginimo teršalų. Esant net mažai anglies monoksido (smalkių) koncentracijai ore kraujas pasisavina ne deguonį, bet anglies monoksidą.

  • Dėl deguonies trūkumo sutrinka daugelio organų veikla, centrinės nervų sistemos veikla, suaktyvėja širdies ir kraujotakos sistemos ligos, padidėja širdies smūgio galimybė.
  • Lengvai apsinuodijus svaigsta galva, žmogus būna mieguistas, jaučia silpnumą, jį pykina.
  • Esant dideliam apsinuodijimui žmogus gali netekti sąmonės, jį gali ištikti koma ir net mirtis. 

Tokio pobūdžio apsinuodijimai galimi, kai smalkėmis užterštas gyvenamųjų patalpų oras. Anglies monoksidas – bespalvės, bekvapės, besvorės, vietiškai nedirginančios dujos. Jų negalima nei pamatyti, nei užuosti, nei paragauti. Todėl apsinuodijimai smalkėmis gana dažni ir labai pavojingi, o kartais net baigiasi mirtimi. Šių apsinuodijimų ypač padaugėja kai prasideda šildymo sezonas, intensyviai kūrenamos krosnys, židiniai, dujiniai vandens bei patalpų šildymo katilai. Todėl rekomenduojama namuose įrengti smalkių detektorių, kuriam suveikus, reikia nedelsiant palikti namus ir kviesti pagalbą.

Rekomendacijos ir atsargumo priemonės

Norint apsisaugoti nuo kietųjų dalelių rekomenduojama:

  • Nedeginkite jokių atliekų naudojamuose šildymo įrenginiuose (katiluose, židiniuose, krosnyse).

  • Rizikos grupei priskirtiems asmenims, pvz., sergantiems lėtinėmis ligomis (astma, širdies ar plaučių ligomis ir kt.) patariame lauke būti toliau nuo matomų taršos šaltinių (judrių gatvių, rūkstančių kaminų, vietų kuriose jaučiamas specifinis kvapas), kitu atveju likti namuose ir stebėti sveikatą.

  • Atsisakykite aktyvių sportinių užsiėmimų lauke - bėgiojimo, vaikščiojimo. Jei vis dėlto suplanavote laiką lauke siūlome pasirinkti vietas toliau nuo taršos šaltinių, o aktyvumo trukmę koreguoti pagal savijautą.

  • Jei įmanoma išvykite toliau iš miesto.

  • Ribokite lauke buvimo laiką.

  • Atsisakykite intensyvaus fizinio krūvio.

  • Vaikščiokite atokiau nuo didžiųjų miesto gatvių.

  • Dėl darbo ar kitų priežasčių ilgą laiką būnantiems užterštose vietose patariame dėvėti vienkartines medicinines kaukes.

  • Naudokitės viešuoju transportu.

  • Esant labai aukštam oro užterštumo indeksui būnant patalpose neatidarinėkite langų.

  • Pajutus sveikatos sutrikimus kreiptis į gydymo įstaigą!

Oro kokybės rodiklių informacija

Koncentracijų reikšmės:

  • Labai žemas arba Žemas – oro kokybė gera, galite mėgautis švariu oru.

  • Vidutinis – jautrios gyventojų grupės (vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys ) turėtų vengti ilgesnių pasivaikščiojimų ar kitos aktyvesnės veiklos prie intensyvaus eismo gatvių, sankryžų.

  • Aukštas – aktyvia veikla atvirame ore gali užsiimti tik visiškai sveiki žmonės; siekiant išvengti dar didesnio oro užterštumo, rekomenduojama nevažiuoti savu automobiliu, patariama naudotis viešuoju transportu.

  • Labai aukštas – stenkitės kuo mažiau būti atvirame ore; būdami patalpose, neatidarykite langų; pajutę sveikatos sutrikimus, kreipkitės į gydytoją.

Detalesnius oro kokybės tyrimų duomenis galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainės skiltyje „Oro kokybės rodikliai“.

Kietųjų dalelių koncentraciją šiuo metu galima stebėti www.gamta.lt 

Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė

Informacijos šaltinis: www.smlpc.ltnvsc.lrv.lt ir www.gamta.lt

Bendradarbiaujame:                   plačiau..